Text copied!
CopyCompare
Diuusi ñiooquidʌ utuducami oodamicʌdʌ - RUUCASI - RUUCASI 1

RUUCASI 1:24-62

Help us?
Click on verse(s) to share them!
24Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ tʌʌ Elisabeeta ʌmo ali siʌʌñi. Dai taama masaadai maivuusai ʌgai gʌquiiyaiñdʌrʌ. Dai poduucai gʌtʌgito ʌgai:
25“Ʌʌgi poduucai giñduñi Diuusi dai sivi maraatamu aanʌ sicamaitiñcʌʌdadamu oodami”, asʌʌlidi Elisabeeta.
26Dai bo naadami masaadaicʌdʌ Diuusi ootoi ʌGavriel Nasareetamu Galilea dʌvʌʌriʌrʌ,
27sai aagidana ʌmo ñiooqui ʌmo ali tʌji María tʌʌgiducami. Nasareetʌrʌ oidacatadai ʌmo cʌʌli Osee tʌʌgiducami dai ʌgai ʌrcajiudadʌ Davicaru. Casi ʌrgʌncuucunacamicatadai ʌgai dʌmos maiquiaa ʌmapai oidacatadai.
28Aidʌsi aayi ʌGavriel mʌʌca siaaco daacatadai María itʌtʌdai: ―Baiga, Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi dai vʌʌscʌrʌ gʌʌmadu daja, Diuusi vaamioma cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi aapi istomasmaascʌdʌ ooqui ―astʌtʌdai ʌGavriel.
29Aidʌsi tʌʌ María ʌGavriel dai caí istumaasi aagidi ʌgai maitʌʌ isducatai gʌtʌgituagi. “Tuisi povai iñtʌtʌdai goovai sai Diuusi cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi”, asʌʌlidi ʌMaría.
30Tai amaasi itʌtʌdai ʌgai: ―María maitiduaadicuda, Diuusi cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi.
31Aapi María maraatamu ʌmo ali gʌʌli dai Suusi tʌʌtʌmu aapi.
32Dai siaa duutuadamu muidutai ʌSuusi. Dai pocaitiadamu gooviava ʌrDiuusi maradʌ ʌvaamioma gʌʌ baitʌcʌaacami. Dai Diuusi maaquimu ʌSuusi sʌʌlicamigadʌ gʌaduñi Davicaru.
33Dai vʌʌscʌrʌ tʌaanʌdamu ʌgai ʌjudidíu. Dai tomali ʌmo imidagai maiugitimu ʌgai sʌʌlicamigadʌ ―astʌtʌdai Gavriel.
34Tai amaasi ʌMaría tʌcacai ʌGavriel: ―¿Ducatai ʌpʌduñia agai goovai ismaacʌdʌ giñaagidi aapi? Maiquiaa ʌrvʌʌnacami aanʌ cʌʌli di ―astʌtʌdai María.
35Tai aa noragi Gavriel daidʌ itʌtʌdai: ―Tʌvaañimu Diuusi Ibʌadʌ dai gʌʌmadu daacamu. Ʌgai sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai. Cascʌdʌ siʌʌscadʌ vuusiagi ʌali gʌʌli ismaacʌdʌ Suusi tʌʌgiduca agai, pocaitiadamu oodami: “Gooviava ʌrDiuusi maradʌ ismaacʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi”.
36Dañi gʌaduñi Elisabeeta maraata agai ʌmo ali gʌʌli casi ʌrooquimudadʌcatai ismaacʌdʌ pocaidacatadai sai maitistutuiditadai ismaamatagi vai sivi caviaa naadami masaadai istʌʌ ʌmo ali siʌʌñi.
37Diuusi ivueeyi ʌʌgi istumaasi iduñia ʌliada ―astʌtʌdai Gavriel.
38Taidʌ María itʌtʌdai: ―Aanʌ iduuñimu ʌʌgi istumaasi giñaagidagi Diuusi. Vai Diuusi iduuna aanʌcʌdʌ pʌstumaasi giñaagidi ―astʌtʌdai María. Bodʌrʌ daivunu ii Gabriel.
39Dai bo chiʌʌqui tasaicʌdʌ cavami ii María gaamu ucoidigamu ʌmo ali quiiyamu Judeea dʌvʌʌriʌrʌ.
40Dai Zacaría quiidiʌrʌ vaa dai viaatuli Elisabeeta.
41Aidʌsi María viaatuli Elisabeeta maatʌ taata ʌElisabeeta isoiñi maradʌ ʌraana. Dai aidʌ Diuusi Ibʌadʌ divia dai ʌʌmadu daaca agai.
42Amaasi gʌgʌrʌ ñioo Elisabeeta dai potʌtʌdai: ―Diuusi vaamioma cʌʌgacʌrʌ gʌnʌidi aapi istomasmaascʌdʌ ooqui. Dai cʌʌgacʌrʌ nʌidi Diuusi gʌmara ʌʌpʌ.
43Noorʌ aanʌ sidiviacai giñdiviji cʌʌgacʌrʌ giñvuviaadamiga dʌʌdʌ.
44Mosiñviaatuli aapi antai otoma maatʌ taata aanʌ isoiñi giñmara giñʌraana baigʌʌldacai.
45Aliʌ baigʌʌlidi aapi vaavoitudacai siʌpʌduñia agai ʌgai ismaacʌdʌ gʌaagidi Diuusi tʌaañicarudʌ ―astʌtʌdai Elisabeeta.
46Amaasi icaiti María: Aliʌ siaa duutudai aanʌ Diuusi.
47Dai aliʌ baigiñʌlidi aanʌ Diuusicʌdʌ ismaacʌdʌ cʌʌgacʌrʌ giñvusasdi.
48Aanʌ ʌrsoitigami vai Diuusi vʌʌscʌrʌ cʌʌgacʌrʌ giñnʌidi. Dai sivi abiaadʌrʌ baitʌacoga vʌʌsi ʌoodami aduucai giñiimʌdamu “Ismaacʌdʌ Diuusi cʌʌgacʌrʌ nʌidi”.
49Ʌgai ismaacʌdʌ sʌʌlicʌdʌ viaa guvucadagai idui mui naana maasi gʌgʌrducami aanʌ giñvʌʌtarʌ. Sʌʌlicʌdʌ tomali ʌmo imidagai maisoimaasi ivueeyi ʌgai.
50Diuusi vʌʌscʌrʌ soigʌʌlidi vʌʌscataicʌdʌ ismaacʌdʌ siaa duutudai ʌgai.
51Mui naana maasi gʌgʌrducami ivueeyi Diuusi gʌtʌgitoidacʌdʌ. Diuusi aliʌ siaa ʌʌratudai ʌgai ismaacʌdʌ gʌgʌrducʌdʌ gʌnʌlidi.
52Diuusi camaitipʌli siʌrtʌtʌaanʌdamicagi ʌgai ismaacʌdʌ vaamioma gatʌaanʌi, dai cascʌdʌ maa ʌsʌʌlicamigadʌ ʌsoituutuigami.
53Dai ʌsoituutuigami ismaacʌdʌ biuugicoñicatadai Diuusi maa mui naana maasi istuucʌdʌ tataasconʌca ʌgai. Daidʌ ʌriricu soituutuigamiʌrʌ viaa.
54Diuusi cʌʌga nuucada ʌjudidíu ʌgai ʌrpipiooñigadʌ dai Diuusi aliʌ soigʌʌlidi ʌgaicʌdʌ cascʌdʌ.
55Vʌʌsi gomaasi idui ʌgai poduucai bai duí ʌgai Avraañicaru dai ʌaaduñdʌ ʌʌmadu cascʌdʌ. Dai goñiooqui ismaacʌdʌ bai duí ʌgai ʌrtomastuigaco vʌʌtarʌ. Ascaiti María.
56Daidʌ María vaica masaadai daja Zacaría quiidiʌrʌ daida ʌpamu nora gʌquiiyamu.
57Dai caaayi istuigaco maraata agai Elisabeeta dai marai ʌmo ali gʌʌli.
58Aidʌsi marai ʌgai ʌaaduñdʌ ismaacʌdʌ miaanioma oidacatadai iji dai mʌʌ dadiji dai nʌnʌidi dai poduucai camaí ʌgai isDiuusi sʌʌlicʌdʌ cʌʌga tuiga Elisabeeta vuí. Dai baigʌnʌʌli vʌʌscatai.
59Dai bo mamacova tasaicʌdʌ ʌpamu iji ʌgai dai mʌʌ iquitʌ tuucugadʌ ʌali gʌʌli dai ʌaaduñdʌ Zacaría tʌʌtʌa agaitadai potʌʌgidu ʌoogadʌ cascʌdʌ.
60Taidʌ ʌdʌʌdʌ itʌtʌdai: ―Cho, Vuaana tʌʌtʌmu aatʌmʌ ―astʌtʌdai.
61Taidʌ itʌtʌdai ʌaaduñdʌ: ―Tomali ʌmoco gʌaaduñi maipotʌʌgidu di ―astʌtʌdai.
62Daidʌ ʌaaduñdʌ seeñamagi Zacaría maatʌca ʌliditai istʌʌgiduca agai ʌgai.

Read RUUCASI 1RUUCASI 1
Compare RUUCASI 1:24-62RUUCASI 1:24-62