Text copied!
CopyCompare
Buk Baibel long tokples Kandas - Aposel

Aposel 5

Help us?
Click on verse(s) to share them!
1Ara musano a risano o Ananias, der nama nun a ino a risano o Sapaira der siuru ara du piso.
2Ra der mulaot sur der in pam sikot ara kukur mani ra di sa kul tar a du piso nami, ma ara kukur mani kut o Ananias i losi torom a kum aposel.
3Ra o Pita i watungi tano lena, “Ananias, pepetlai ra u mulaot pas o Satan sur in ruk unin balam ra u toro a Tokodos na Nion? Asau a kibino ra u munu pas ara kukur mani ra di sa kul tar a du piso nami?
4Ra a du piso i kis utmakai torom ui, anumi ut. Ma ra u siuru i, ui ut u warkurai sur a mani ra u siuru pasi taguni. Ilai ra u pam a sakino utna ri? Awu sur u toro a taro, u toro i ut o God.”
5O Ananias i longoro a wasiso ri, i puku pirso ra i mat. Ra det rop ra det longoro a wasiso uni det ngara doko.
6Numur a kum barman det wanpat, ma det pulus pas a minatino, det los pirso i, ma det por ru i.
7A tulu aua numur, anun a ino i ruk, ke tasman a utna ra i sa wanpat.
8Ra o Pita i tingi lena, “Un inanos iau, i kut ri a matan a du piso, ra mur siuru pasi?” Ra i balu i lena, “I kut ra.”
9O Pita i watungi tano lena, “Ilai ra mur nama num a musano mur epak pas sur mur in lar a Nion a Labino? Tama i, det ra det sa por tar anum a musano, kuri kut det una matansako. Uniutri det in los pirso ui bulung.”
10Uniutra i bulung i puku pirso taru numugu nisan o Pita, ra i mat. Ra a kum barman det ruk, det tama i lena i sa mat, det los pirso pas a minatino, ra det por tari milau nisan anun a musano.
11Ra a taro na lotu rop det ngara doko, ma det rop kai ra det longoro a kum utna ri.
12A kum aposel det pam a susut na ukinalong ma a susut na utna na ukisin nisan a taro. Ma a kum tene nurnur rop det ser kis tomo una parada ina rumu na etabor, di watungi nama Parada anun o Solomon.
13A taro gisen det ngara sur det in kis tomo nam det, ikut ka det watung laulau det, det urur un det.
14Ikut a susut na taro melet, a wardain ma a kum musano, det nurnur maragom una Labino, ma di luk tomo det nama taro na nurnur.
15A taro det tama a pinapam anun a kum aposel, ra det los tar a kum misait ma di inep tar det una papor kisapi una kum kabulu na ininep ma una kum bat, sur o Pita in nan sakit det ra a niono in nan netes un lako taro tagun det, ra det in langolango.
16Ra a susut na taro tagitong una kum tamon milau o Jerusalem, det wanpat. Det los a kum misait, ma det ra a kum laulau na nion det ban laulau det, ma di ulangolango pas det rop.
17A mugumugu na tene etabor torom o God, ma a kum paspasano tagun a kum Sadusi, a nuknukin det i laulau nama kum aposel, uni det tama a taro det mur a kum aposel.
18Ra det pam ukai pas det, ma det uruk det una karabus.

19Ra una mirum, ara ensel anun a Labino i papos a kum matansako ina rumu na karabus, ra i ben pirso ru det
20ma i watungi lena, “Mot in nan, ma mot in tur ubalan in noworo ina rumu na etabor, ma mot in inanos a taro nama kum wasiso rop una matok na nilaun ri.”
21Ra a kum aposel det mur a wasiso ra. Una kobot raut det ruk ubalan in noworo ina rumu na etabor ma det ususer a taro. A mugumugu na tene etabor torom o God i wanpat, tomo nama kum paspasano, ra det kabo tomo pas a taro na kiwung rop, a kum mugumugu anun a taro Israel. Ma det itula utong una karabus sur din ben pas a kum aposel.
22Ikut, ra a kum tene tamtamabat tagun a rumu na etabor det wan, ka det tama det mo una karabus. Ra det milet melet, det watungi lena,
23“Met wanpat una karabus, ra met tama i lena di sa tagar dekdek tari, ma a kum tene tamtamabat det tur ut una kum matansako, ikut ra met papos, ka met tama det mo.”
24Ra a mugumugu anun a kum tene tamtamabat tagun a rumu na etabor ma a kum lamlabino tene etabor torom o God, det longoro a wasiso ri, i toboroboro a nuknukin det, ra det nuknuk doko un asau mo ra in nanpat.
25Ra ara musano i wanpat, ma i watungi tandet lena, “Tama i, a taro ra mot uruk det una karabus, kurong det mo ubalan in noworo ina rumu na etabor, ma det ususer a taro.”
26Ra a kum tene tamtamabat ma anundet a mugumugu det ben pas a kum aposel. Det ben wakak pas det kut, uni det ngaran a taro, sako det in dukuduku det.
27Ra det sa ben pas a kum aposel, det utur tar det umatan a taro na kiwung. Ma a mugumugu na tene etabor torom o God i watungi tandet lena,
28“Met sa turbat tar mot lena, gong mo mot ususer a taro nama risan o Iesu. Ikut uniri, o Jerusalem i sa bukus nam anumot a etowo, ra mot nemi, sur mot in takun met una minatin o Iesu.”
29Ikut, o Pita ma a kum aposel det balu i lena, “Met in muri ut a wasiso anun o God, ma ka met in mur a wasiso anun a taro.
30A God anun a kum tumtubun dat tagun numugu, i ukatutur melet pas o Iesu, i ra mot sak wat tari unin nanai kutus.
31I ut ra o God i ulabo pasi ma i ukisi una papor sot na lamano, sur in Labino Mugumugu ma in Tene Ulaun, ma in pam a kisapi sur a taro Israel det in nukpukus, ma din unus ru anundet a kum sakino petutna.
32Met tama a kum utna ri ma met wasiso uni, ma a Tokodos na Nion i ulingmulus anumet a wasiso. A Tokodos na Nion, i a etabor anun o God torom det ra det ser mur anun a wasiso.”
33Det longoro a wasiso ri, ra det kankan doko, ma det nem na um doko a kum aposel.
34Ikut ara Parisi, a risano o Gamaliel, a tene ususer tagun a Warkurai, ra a taro rop det ser ru i, i tur una kiwung, ra i watungi lena a kum aposel det in pirso pas munung.
35Ma i watungi torom a taro na kiwung lena, “Mot a taro Israel, mot in nuknuk wakak sur asau ra mot in pami una taro ri.
36A ramano kum kilalo numugu o Tiudas i wanpat, ma i watungi lena i a labino, ra a susut na taro, elar nama wat na mar, det muri. Ikut ra di um doko ru i, det rop ra det muri det wan susuaro, ra anundet a pinapam i rop oros kut.

37Numur tan a musano ri, ara bulung, o Judas, a te Galili, i wanpat una kilalo na tumtumus rising, ra i ben gisen pas a ramano taro sur det in waim nama gapman. I kai i iru, ma det rop ra det muri, det wan susuaro.
38“I mo ra uniri a watungi tamot lena: Gong mot pam tar tu utna un det, mot in palos ru det. Ra a utna ri det pami, i kibino pas kut una taro, in rop kut.
39Ikut ra i kibino ut un o God, mot in lagano ururop tari. Sako numur in talapor torom mot lena, mot waim tomo nam o God.”
40Ma det mulaot una nun a wasiso, ra det kabo melet pas a kum aposel, det miras tatar det, ma det turbat det sur gong mo det wasiso nama risan o Iesu. Numur det palos ru det.
41Ra a kum aposel det pirso gusun a kiwung, ma det gas, uni o God i tama det lena det wakak sur det in los a maimai una risan o Iesu.
42Ra una kum bung rop ubalan in noworo ina rumu na etabor, ma una nundet a kum rumu kai, ka det mana nama etowo ma a warawai nama Wakak na Wasiso lena o Iesu i a Karisito mulus.