1Itire tʉocõri, ¿no bajiro tʉoĩati mʉa? Judio masʉ ñaja, ¿ñasagʉ ñare ñati? wiro tare gaye, ¿ĩna yiado bajiro yija quenati? “Judio masʉ ña yʉ”, ¿sĩgʉ̃ ĩ yija quenati? ¿No yibeati?
2“Judio masʉ ña yʉ”, ĩ yi tʉoĩaja quena ña. Jaje gotirena sʉoriti judio masʉ ñasagʉ ñare ña. Cajero goroama judio masare ĩ oca cõañi Dios.
3Ĩ oca rʉ̃cʉbʉobojarãti judio masa coriarã Diore yiro robo ĩna cʉdibeja, ¿no bajirojada? Yiro robo Dios rotirise ĩna yibitibojarocati Dioama yiro robo yigʉ ñami. “Ĩ yiro robo yibiquĩji Dios”, ĩna yi tʉoĩaja, ¿ĩ yiro robo yibiquĩjida Dios?
4Meje, bajibea. Ĩ yiro robo yisotigʉ yiguĩji Dios. Masa jeyaro ĩna socabojarocati, Dioama socagʉ meje ñami. Jane mejejʉ Diore goti ĩsiri masʉ ado bajiro ucayoñi: Dios mʉ ña coji rʉyabeto yiro robo yigʉ. “Ado bajiro yicʉja yʉ”, mʉ yiro bajiroti ya mʉ. Ito bajigʉ mʉ ñajare, “Diore seti ña”, yi masimenaji masa. “Socagʉ meje ñami Dios”, yi masi jedirã yirãji masa jeyaro, yi ucayoñi Diore goti ĩsiri masʉ.
5Coriarã ado bajiro tʉoĩabojarãji: “Bʉto ñeñarise yʉ yi rẽtocũja ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami quenagʉ̃’, yi tʉoĩarã yirãji gãjerã”, yi tʉoĩabojama coriarã. Ito bajiro tʉoĩacõri, “Ñeñaro yʉ yirise waja, waja Dios ĩ senija, ñeñaro yiguĩji ĩ cʉni”, yi tʉoĩabojarãji coriarã.
6Ito bajiro meje ña. Masa ĩna ñeñaro ĩna yirise waja Dios ĩ senija, ñeñaro yigʉ meje yami Dios. Ñeñarise ma Diore. Ito bajiri masa jeyarore, ñeñaro ĩna yirise waja seni masiguĩji Dios.
7Gajero bajirojʉa tʉoĩabojarãji masa: “Yʉ rʉoja ticõri, ‘Rʉogʉ meje ñami Dios’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri, ¿no yija yʉ rʉojati yʉre waja seniati Dios?” yi tʉoĩabojarãji coriarã.
8“Ñeñaro mani yija ticõri, ‘Dios sĩgʉ̃ti ñami queno yigʉ’, yi rʉ̃cʉbʉorã yirãji gãjerã. Ito bajiri ñeñaro yito mani”, yi tʉoĩabojarãji coriarã. Gʉare masa tʉorʉ̃nʉme yirona, “Ito bajiroti rʉore gaye riasoama Pablo mesa cʉni”, yi rʉoama gãjerã gʉare. Ito ĩna yire waja, quenabeto ĩna tõbʉjaroca yirʉjami Dios.
9¿No bajiro tʉoĩati mʉa? Mani judio masa, ¿gãjerã rẽto bʉsaro ñasari masa bajiro bajiati mani? Ñena sʉori bajibea mani. Mani judio masa, judio masa meje ñarã cʉni, seti cʉtirã riti ña mani. Ito bajiro riti masare riasocʉ yʉ.
10Dios oca tuti ado bajiro gotia: Sĩgʉ̃ quena bʉsagʉ maquĩji.
11Ñimʉjʉa tʉoĩa masigʉ̃ maquĩji, ito yicõri Dios robo bajiro ʉsi cʉti ãmogʉ̃ maquĩji.
12Masa jeyaro Dios oca quenarisere jidicãñi, ito yicõri ñeñarise riti yirãji. Nijʉa sĩgʉ̃ quenarise yigʉ maquĩji.
13Ĩna ya riseri, masari cuma janado bajiro bajiroja. Ĩna bʉsija masari cuma ʉ̃niro bajiro bajiroja, rʉore oca riti ĩna bʉsija. Ĩna bʉsija, ãña rima robo bajiro junirise budiroja, ĩna ya oca.
14Gãjerãre bʉsiturã, oca junisiorise bʉsiturã ñarãji ĩna. Ito bajiro yicõri gãjerãre rojarã yirãji ĩna.
15Rocati tʉoĩamenati, gãjire sĩarãji ĩna.
16Ĩna warojʉ ñeñarise yirãji ĩna. Ñeñaro yicõri, gãjerã bʉjato mano ĩna tõbʉjaroca yirãji ĩna.
17Gãjerã rãca queno ñare gaye ña masimenaji ĩna.
18“Sẽogʉ̃ ñami Dios”, yi tʉoĩabojarãti, ĩre rʉ̃cʉbʉomenaji ĩna, yi gotia Dios oca tuti.
19Dios ĩ rotirise gaye, mani judio masare cũñi, ĩ rotirisere mani cʉditoni. Dios ĩ rotirise masibojarãti, itire mani yibeja, “Yʉre seti ma”, yi masimenaji mani. Ito bajiri, “Masa jeyarore ĩna ñeñaro yirise waja, waja senigʉ̃ yiguĩji Dios”, yi tʉoĩa mani.
20Nijʉa sĩgʉ̃ maquĩji, “Dios ĩ rotirise ñarocõti cʉdi jeoa yʉ”, yi tʉoĩagʉ̃. Ito bajiri, “ ‘Queno yigʉ ña mʉ’, yigʉ yiguĩji Dios yʉre”, yi tʉoĩagʉ̃ maquĩji. Dios ĩ rotirise masicõri, “Ñeñaro yigʉ ña yʉ”, yi masi jedia mani ĩja.
21“Yʉ rotirisere masibitibojarãti queno yirã ñama yʉre tʉorʉ̃nʉrã. Ñe seti ma ĩnare”, yi gotiami Dios adi rʉmʉri ĩja. Jane mejejʉ cʉni ito bajiroti gotisʉoyija ĩ rotirise, ĩre goti ĩsiri masa ĩna ucare cʉni.
22“No Jesucristore tʉorʉ̃nʉgʉ̃, ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Judio masa, judio masa meje cʉni Jesucristore ĩna tʉorʉ̃nʉja ticõri, coro bajiroti ti maiguĩji Dios.
23Mani jeyaro ñeñarise yiana riti ña mani. Ñimʉjʉa maquĩji, Dios ĩ ãmorise yigʉ.
24Ito bajibojarocati manire ti maiguĩji Dios. Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Yʉre waja ruyuriobeama ĩna, ĩna ñeñaro yirise waja yi jeocõñi yʉ Macʉ”, yigʉ yiguĩji Dios.
25Dios cõayijʉ Jesucristore, manire ĩ goda ĩsitoni. Mani rʉ̃cʉbʉore rãca, “Ñeñaro yʉ yirisere waja yi ĩsiñi Jesús ĩ ya rína”, mani yija, mani ñeñaro yirisere ãcabojogʉ yiguĩji Dios. Iti masicõri, “Yiro bajiroti yigʉ ñami Dios”, yi tʉoĩa mani. Jane mejejʉ masa ĩna ñeñaro yirisere waja seni ʉsirio yibisijʉ Dios. “Ĩna ñeñaro yirise waja goda ĩsigʉ̃ yiguĩji yʉ Macʉ”, yire gaye masi yucãyijʉ Dios.
26Ito bajiro rẽtayija, “Yiro robo yigʉ ñami Dios”, mani yitoni. No Jesure tʉorʉ̃nʉgʉ̃reti, “Queno yigʉ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios, ñeñaro mani yirise Jesús ĩ waja yija bero ñajare.
27“Queno yigʉ ña yʉ”, Dios ĩ tiro riojo yi masibea mani. Adocãta Dios rotirise yiro robo mani cʉdija, “Queno yigʉ ña yʉ”, ¿yi masiati mani? Meje itioni yi masimenaji mani. Itire mani yi masibitibojarocati Jesure mani tʉorʉ̃nʉja, “Queno yirã ñama”, yi tiguĩji Dios manire.
28Dios rotirise mani cʉdi ãmorã josabojarocati, “Queno yirã ñama”, yibiquĩji Dios. Ito bajibojarocati, “Yʉ ñeñaro yirisere waja yi ĩsiñi Jesús”, mani yi tʉoĩaja, “Ĩna ñama quenarã”, yigʉ yiguĩji Dios.
29Mani judio masa Ʉjʉ riti meje ñaguĩji Dios. Judio masa mejere cʉni ĩna Ʉjʉti ñami Dios.
30Ito bajiri sĩgʉ̃ ñabojagʉti masa jeyaro Ʉjʉ ñami Dios. Ito bajiri sĩgʉ̃ judio masʉ, Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Quenagʉ̃ ñami”, yigʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri judio masʉ meje cʉni Jesure ĩ tʉorʉ̃nʉja ticõri, “Ĩ ñami quenagʉ̃”, yigʉ yiguĩji Dios. Wiro mani tabeja, wiro mani taja cʉni ñasarise meje ña Dios ĩ tija.
31Itire tʉoĩacõri, ¿Dios ĩ rotirise jidicãrʉjati mani? No yicõri jidicãmenaji mani. Mani Jesure tʉorʉ̃nʉrã bʉto bʉsa Dios ĩ rotirisere cʉdirã yirãji mani.