Text copied!
CopyCompare
Yus Papí: Shuarja̱i̱ Yus Yamaram Chicham Najanamu - Mateu

Mateu 23

Help us?
Click on verse(s) to share them!
1Jesus ni unuiniamuri̱ncha tura ashí shuárnasha tiarmiayi
2“Israer-shuara jintinniuri̱sha tura Pariséusha Muisais akupkamun paant ujatmainiawai.
3Tuma asamtai tuinia nu umirkatarum. Túrasha ni túruinia nu jumamkiirap. Nu shuar shiir chichainiayat nusháa túrin áiniawai.
4Ti itiurchat ana nuna akupeenak ti emeram entsaktinia áintsaṉ áentsun apujtuiniawai. Túrasha chikichik uwe̱jé̱ja̱i̱sha ishichkisha takuitniun nakitiainiawai.
5Aya shuar íirsarti tusar ashí túruiniawai. Ashí shuar péṉker enentáimturarti tusar Yus-Papin nijiai̱ncha tura kunturi̱ncha ti waṉkaram awajsar anujak yujainiawai. Tura nu arantcha pushiri̱ sasariarman ashí shuarja̱i̱ naṉkaamas esaram awajas wekainiawai.
6Nampernumsha péṉker iwiaramunam pujustinian wakeruiniawai. Iruntainmasha naṉkaamantu ajasa pujustinian wakeruiniawai.
7Jintiá wekainiaksha ashí aents áujtuiniak “Jintínkiartiniá” turutiarti tusa wakeruiniawai’ tímiayi.
8‘Túrasha átumka ashí shuar “Jintínkiartiniá” turutiarti tusa enentáimsashtiniaitrume. Átumka nuámtak yáchintrume. Átumka chikichik jintinkiartin ni naari̱ Kristu takakrume. Nu asamtai “Jintínkiartiniá” túramcharmin áiniawai.
9Ju̱ nuṉkanmasha shuar “Aparú” tiirap. Chikichik nayaimpiniam pujana nu atumí Aparí̱nti.
10Atumi uuntri̱ aya Krístuk asamtai “Uuntrú” túramcharmin áiniawai.
11Antsu átum írutkamunmaya̱ uunta nuka peejchach átiniaiti.
12Shuar naṉkaamantu ajastaj tákuiṉkia Yus nin péejchach awajsattawai. Antsu péejchach ana nuna Yus nin naṉkaamaku awajsattawai’ tímiayi.
13‘Maa wáinkiatárum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Yus akupeamunam waya̱tin waiti epenniuitrume. Atumsha waya̱tsuk chikichcha waya̱taj tuinia nusha suritniuitrume.’
14‘Maa wáinkiatárum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Wajé̱ je̱e̱ atankiirum aents enentáimturara̱i̱ṉ tusarum ti esaram Yus áujtiniaitrume. Túrin asarum átum ti asutniátniuitrume.’
15‘Maa wáinkiatárum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Nuṉkanmasha nayaantsanmasha yajá wekainiuitrume chikichík shuar winí nemartusat tusarum. Tura atumi nemari̱ ajasmatai atumja̱i̱ naṉkaamas tunáa sumamamnia awajearme.’
16‘Wáinkiatárum átumka. Jintinkiartiniaitiatrum nékachu asarum kusurua áiniuitrume. Ju̱ jintíarme: “Shuar nekasan tajai tusa Yusa Je̱e̱n páchiakka nii tana nuna umitsuk ikiukminiaiti. Antsu nekasan tajai tusa Yusa Je̱e̱n kuri ana nuna páchiakka ti nekas umiktiniaiti” tíniuitrume.
17Nétsetrume. Yúsja̱i̱ṉkia ashí kuri ántrachukait. Antsu Yusa Je̱e̱n írunna nuka aya nuiṉ ikiusma asa Yusna ajasuiti. Tuma asamtai kuriji̱a̱i̱ naṉkaamas Yusa Je̱e̱ enentáimtustiniaiti. Enentáimcha asarum kusurua áinin wáakuitrume.
18Nu arantcha tíniuitrume: “Shuar nekasan tajai tusa namaṉ-maar-Yus-sútain páchiakka nii tana nuna umitsuk ikiukminiaiti. Antsu Yús-sutainiam namaṉ patasman páchiakka ti nekas umiktiniaiti” tíniuitrume.

19Nétsetrume. Peṉké namaṉ Yusja̱i̱ ántrachukait. Aya Yús-sutainiam patasma asa nu namaṉ enentáimtuschatniukait. Enentáimcha asarum kusurua áinin wáakuitrume.
20Enentáimpratarum. Shuar nekasan tajai tusa Yús-sutain páchiakka aya sútainiak páchiatsui antsu sutaincha tura nui̱ patasmancha mái-metek páchiawai.
21Núnisaṉ shuar Yusa Je̱e̱n páchiakka aya nunak páchiatsui antsu Yus nu je̱a̱nam pujú asamtai nunasha páchiawai.
22Núnisaṉ shuar nayaimpin páchiakka Yus pujutainchsetrume. Peṉké namaṉ Yusja̱i̱ ántrachukait. Aya Yúa tura Yus nui̱ pujana nunasha páchiawai.’
23‘Maa wáinkiatarum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Kumintsu nuke̱sha, anisa nuke̱sha, menta nuke̱sha tias (10) akantram chikichik akankamu Yus súwitrume. Nuka péṉkeraiti, ikiukchatniuiti. Túramaitiat nekas péṉker túratniua nu túrutsuk ikiuwitrume. Yus nekas enentáimtustincha, waitnentáimturtincha tura tuke péṉker túratniusha enentáimtsuk ikiuwitrume.
24Átumka jintinkiartiniaitiatrum nékachu asarum kusuru áiniuitrume. Kutanam yajasmach eṉketu wáinkiurmeka júwitrume. Túrayatrum kamiriu wáinkiurmeka kawai naṉkaamas úunt aiṉ takamtsuk kú̱jawitrume.’
25‘Maa wáinkiatarum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Átumka tsapasha piniṉsha initiaani̱ nijiatsuk aya pátatek nijiawitrume. Núnisrum pátatek shiir awajmamniuitrume tura enentáiminkia kasamkatniusha tura chíkichna wakeruktincha nuja̱i̱ piákuitrume.
26Kusuru áiniuitrume, Pariséutirmeá. Antsu emka initiaani̱ tsapasha piniṉsha nijiaktarum. Túrakrumniṉkia pátatkesha mai péṉker átatui. Núnisrum atumsha atumi enentái̱n ana nu shiir awajsarum pátatkesha shiir átatrume.’
27‘Maa wáinkiatarum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Iwiarsamu pújuja̱i̱ yakarar shiir awajsamua áiniuitrume. Aani̱ shiir áiniawai. Tura initkia jaká ukunchi̱ji̱a̱i̱ piákuiti.
28Núnisaitrume atumsha. Chíkich shuar íismaka ti shiira áiniuitrume. Túrasha atumi enentái̱nkia ashí mui̱jmiai piákuiti.’
29‘Maa wáinkiatarum jintinniutirmesha, Pariséutirmesha. Ántrarum shiir chichamtiniaitrume. Yaunchu Yúsnan etserin iwiarsamunam átumka shiir enentáimtakrum je̱a̱ jeamkaitrume. Tura péṉker shuar yaunchu jákarusha shiir enentáimturtaj tusarum ni iwiarsamu shiir awajearme.
30Túrakrum ju̱ tíniuitrume: “Iikia yaunchu ii we̱a̱tri̱ji̱a̱i̱ pujaitkiurkia Yúsnan etserin máatin yáimkiacha̱a̱ji.”
31Nuja̱i̱ ti paant chichaarme atumsha. “Ii we̱a̱tri̱ Yúsnan etserniun máawar tunáa túrin ármiayi” tárume. Tura “Yáimkiacha̱a̱ji” táyatrum, atumsha métek túrin asarum “Niiji̱a̱i̱ méteketji” tárume.
32Wats, atumi we̱a̱tri̱ naṉkamawarmia nu átum amuktatrume’ tímiayi Jesus.
33‘Napia áiniuitrume. Shuar aya yajauch awajniuitrume. Túmatirmesha Yus tunáa shuaran jinium akupkartatna nuya̱ ¿itiurak uwempratarum?
34Untsurí̱ shuaran akuptuktatjarme. Yúsnan etserniuncha, ti nekancha, jintinkiartinniasha akuptuktatjarme. Tura atumsha chíkich máattarme, chikichcha krúsnum ajintruarum máattarme, chikichcha iruntai je̱a̱nam asutiáttarme, tura chikichcha ashí nuṉkanam áintrattarme.
35Nu tura asarum péṉker shuara numpé̱ puarma nuja̱i̱ átum sumamattarme. Yámankamtaik Apir ti peṉker shuáraitiat máamuyayi. Tura ukunam Perekíasa uchirí̱ Sakarías atumi uuntri̱ Yusa Je̱e̱ ámanum namaṉ-maar-Yús-sutai ajapén aténkamunam máawarmiayi. Wats, Apir máamunmaya̱ Sakarías máamunam ashí péṉker shuar ti untsurí̱ máamuja̱i̱ sumamattarme.
36Nekasan tájarme, yamái pujuinia nú shuar ashí nuja̱i̱ sumamawartatui’ tímiayi Jesus.

37‘Jerusaréṉnumia̱tirmeá, Yúsnan etserin máiniaitrume. Yus akatar akupturmakmasha kayaja̱i̱ tukuram máiniaitrume. Túrin árumniṉ waitnentajrume. Atash ni uchiri̱n weaana áitkiasnak weartinian wakerimjarme, tura nakitramarme.
38Iistarum. Ame pépruram ajapamuiti.
39Tura “Yusa náari̱i̱n winiana nu, shiir atí” títiatrumna nu tsawant jeatsa̱i̱ṉ peṉké wáitkiashtatrume. Nuna tájarme” tímiayi Jesus.