Text copied!
CopyCompare
Nkomine Fal Ritɛlɛ́ - Mɑtiyee

Mɑtiyee 15

Help us?
Click on verse(s) to share them!
1Kei kɛ Pifɑrisi nɛ isé picélɑɑ pinyinɛ ɑpi Yerusɑlɛm-pɔ leemɛ ɑpi Yeesu lɛɛri ɑpi u pisɛ rɛ:
2Yo nnyɑ kɛ pipɔ́pirɛtiki ɑpi yɛ inyɛ́kii kɛ pirɔ́kpurɛ ɑpi n yekei rilɔ́ɔ́? Lɛlɛɛ rɛ ɑ́pi yɛ nɑlɛ pikɛ́ kɛlenɛ li yɑrɛ kɑi mɛkɛɛ-mɛ n wemɛ?
3Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ̃́ ni, yo nnyɑ kɛ nɔ́ɔ Uléécɑɑ isé rilɔ́ɔ́ ɑni nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃?
4Uléécɑɑ yɛ mɑɑ rɛ: A upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ. Uu kɔ rɛ úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni ɑnɔ́ɔ n wɑ, li pisɛ rɛ pikɛ́ liute kpu.
5Amɑ́ nɔ̃́ nɛ yɛ rɛ: Úye un usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni m mɑɑ rɛ u lɛ̃ kuú pɛɛ́ ń lɑ ukɛ́ nɛ u n lɛ̃́ Uléécɑɑ hɛlɛ,
6u yɛ́ fe uu lɛ̃ nnyɑ usɑ́ɑ nɛ́ɛ úni nkpéni pilɛ̃́ yɑ́. Uléécɑɑ nsímɛ́ kɑni lɛ̃ fómpɔ ɑni pɛɛ nɔ́pinɛ́kpurɛ inyɛkii n tikilɛ̃.
7Nɔ́ kɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi pikɔ́ mpí! Antepu Esɑyi yɛ ɑlɑri mɑ́lɛ ukɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ mɑɑ rɛ:
8Nnɔ́ɔ-i ŋmɑnɛ kɛ pisoi mpí ɑpi ríyu nɛ́ wɑisɛlɛ̃, ɑmɑ́ ɑ́pi pɛɛ pisifɑ-i nɛ nɛ́ kɔ́lɛ̃.
9Piiyɑ́hɑɑ yɛ likpɑ́rɑ́kɔɔ́ lɛ. Pi rinyɑlɛ pin sisoipipi inyɛkii kpísi pin céési yɑrɛ inɛ́kɔ́ yɛ nyi.
10Yeesu uu pɛɛ risoiwuí cɑ́pinɛ uu pi mɑɑ rɛ: Ani kutu nɛ́ ricɔ ɑni kóm ńsɔnɛ:
11Ái lɛlɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ, ɑmɑ́ lɛlɛɛ yɛ unnɔɔ-i n léemɛ lɛɛ yɛ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
12Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: Pɔ nyu rɛ lɛ̃ kɑɑ nní n símisi yɛ Pifɑrisi mɛyɑ̃́ ticɔ́ŋ?
13Uu pi pɛsɛ rɛ: Kuléé kúye kun n we, kɑ́i Unɛ́sɑ́ɑ yɛɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ ń we yɛɛ ku tɑmɛsi, pi ku wɛhɛnɛ.
14Ani pi riyɑ́ kei. Pi nkpɑ́ni yɑrɛ pinyíyɛ pɛɛ pinyíyɛcɔ n tórikɛɛ? Unyíyɛ un unyíyɛcɔ n tɔrɔi, pi sɔ́ntilɛ pikɛ́ hɑ nɛ pikɛtɛ́ kúcoŋ́horɛ kunyinɛ-i lóipɔ.
15Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔ́su uu Yeesu mɑɑ rɛ: A kɛnyɑ́rũ nkɛ́ ɑsei rɔ́ símisi.
16Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Aí nɛ nɔ̃́ pɛ́nɛ ɑ́ni kɑhɑnɛ nkpɑ́ni líkɑ n kõo?
17Áni kõ tɛ lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ yɛ usoi nnɔɔ-i n lompɔ yɛ̀ɛ̀ kɛfɑ-i hɑlɛ uu wɑi uu iyɑɑ leepɔ uu li lesɛrii?
18Kɛfɑ kɛ́mɛɛ kɛ nsímɛ́ nn yɛ n we, nn pɛɛ nnɔ́ɔ-i tíkimɛ nń nɛ leeri. Mmɛ mɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ wɑisɛ.

19Lɛ̃ nnyɑ, kɛfɑ-i kɛ simúŋɛ́ kópɛ ɑsi léeri. Sɛsɛɛ yɛ tíyɛsɛ kɛ usoi uu yɛ usoi kpu, uu ucɔ unɔsi nɛ́ɛ ucɔ ulɑ kuwɑ́ncɔ wɑi, uu iwɑ́sɑ́ wɑi, uu yɑ́ɑ́i, uu kɔ ucɔ nɛ nsímɛ́ kpɑ́rɑ́, nɛ́ɛ uu ucɔ lɑ́mɑɑnkɛɛ.
20Lɛlɛɛ yɛ usoi mɛ́kpɛrinkpɛ n wɑisɛ yɛ lɛ̃. Amɑ́ usoi unsɑ́ n nɑlɛ yɑrɛ kɛ irɔ́nyɛ́kii ii ḿ mɑ ukɛ́ kɛlenɛ li, ɑ́i yɛ́ mɛ́kpɛrinkpɛ u wɑisɛ.
21Yeesu uu limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu Tiiri nɛ Sitɔɔ sitẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.
22Kɑnɑɑ kɛtẽ unɔsi unyinɛ yɛɛ kei n hɑ́pɔ uu yisi uu Yeesu lɛɛpɔ, uu pupɛi rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ inɛ́wɛ yɛ̃. Kuníri yɛ unɛ́kpére lémɑɑpɔlɛnlɛ ɑ́i nyɑḿ!
23Yeesu uu kɔ lɛ̃ n sɛ́ɛ́lɛ̃ lɛ́kɛ́-lɛ́kɛ́. Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi ukɛkúrí rinyɔsɔ́pɔ ɑpi rɛ: A unɔ́si nkó nɛ kutu ricɔ ukɛ́ tɔ́mpɔ. U welɛ un pupukɛɛ un nɛ rɔ́ tíkilɛ̃!
24Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ pɛɛ ń we yɑrɛ isɑ́ŋ yɛɛ m pɔ íi nɛ usẽ́ ŋmɑnɛ kɛ́mɛɛ kɛ Uléécɑɑ uu nɛ́ tummɛ.
25Kei kɛ unɔ́si uyɛ̃ uu pɛɛ yisipɔ uú hɑ ukɛnyɑlɛ-i wúlɑ uu u mɑɑ rɛ: A risuúlu ɑ nɛ́ lɛ̃́, Upíimɑ.
26Yeesu uu u pɛsɛ rɛ: Ái nyɑḿ tɛ pikɛ́ siwɑ̃́ ilukɛ kpísi pikɛ́ sipɔpipi risɑ́.
27Unɔ́si uyɛ̃ uu kɔ kpɑ́ rɛ: Mɛsei yɛ mɛ, Upíimɑ. Amɑ́ ḿpɑ́ nɛ lɛ̃, sipɔpipi pite pin n le, si yɛ lɛlɛɛ kɛteni-i m póroi n hínilɛ sin le.
28Yeesu uu pɛɛ u pɛsɛ rɛ: A tíyɛ mpɔ́fɑtɛnɛ yɛ piyɛ kpɑ! Uléécɑɑ yɛ́ tíyɛsɛ lɛ̃ kɑɑ ń lɑ ɑi wɑi. Kei nní uukpére uyɛ̃ uu mɛsɛ nɛ mɛsɛ pélu.
29Yeesu uu kei yisi uu Kɑlilee kupiyɛ ritimɛ sĩ. Uu pɛɛ rikúú rinyinɛ tɑɑ́ uú tonɛ.
30Kei kɛ pisoi kulúi ɑpí nɛ pipɑ́íkɔɔ́ nɛ pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ nɛ pisímɛ́cirɛ́ nɛ pitóikɔ́ picɔ picɔ u kɑ́lɑɑpɔ ɑpi uɑnɑ-i pi lɑikɛɛ, uu pi pɔisɛntɛ.
31Kɛ pisoi ɑpi pisímɛ́cirɛ́ n yɛ̃́ pin símisi, síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ sin pélɑɑlɛ̃, pipɑ́íkɔɔ́ pin sɔ́nɛ, pinyíyɛ pin nyɑ́ni, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ Isirɑyɛɛli pikɔ́ Uleecɑɑ ríyu n wɑisɛ.
32Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki séi uu pi mɑɑ rɛ: Pisoi mpí icɔ yɛ íwɛ nɛ́ welɛ. Siyɑ́ɑ sitɑɑni yɛ nsí kɑpi kɛnɛ́kúrí we ɑ́pi kɔ nkpéni líkɑ mɑ́ pikɛ́ li. Ám kɔ lɑ kɛ́ nɛ nkṹ pi kuisɛ. Insɑ́ lɛ̃, li yɛ́ hɑ ncée pi feriyɛ.
33Upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yei kɑri yɛ́ kuyúi nkú-i ilukɛ mɛyɑ̃́ tu pisoi píimɑ mpí pikɛ́ nɛ n lɛ?
34Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Akpɔ́nɔ́ ɑlɛ́ kɑni mɑ́? Api rɛ: Asɛɛi nɛ sikpíntomɛ́pi nkɑ́ripi.
35Kei kuu pɛɛ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ tinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ kɛteni-i tonɛ.
36Kɑpi n tónɛ, uu ɑkpɔ́nɔ́ ɑsɛɛi nyɛ̃ nɛ ikpíntomɛ́ iyɛ̃ kpísi uu Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ uu pɛɛ ɑ kpɔ́kɔrinɛ uu upipirɛtiki pɑ, ɑpi pisoi nnɛ́í hɔ́ɔ́nɛ.

37Ḿpɑ́ úye uu le uu lɛpu. Pipirɛtiki ɑpi ɑkpɔ́nɔ́ keri nyɛɛ m pɔɔnɛ kɔ́ɔ́i ɑi ɑnɛ́rɛ ɑsɛɛi yipu.
38Pɛpɛɛ pɛɛ n li yɛ lelɛ pitisi ŋmɑnɛ ɑ́kotokú ɑnɑ (4.000), ɑ́pi pinɔ́si nɛ siwɑ̃́ kɛmɛ́ɛ kɛɛ̃.
39Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pi kuisɛ, uyɛ̃ uu pɛɛ kúninɔi loni uú nɛ Mɑkɑtɑni kɛtẽ-mɛ̃ tɔ́mpɔ.