Text copied!
CopyCompare
Dios Oca Tuti - Lucas

Lucas 3

Help us?
Click on verse(s) to share them!
1Tiberio wame cʉtigʉ ʉjʉ ĩ sãjaja bero, quince rodori ĩ ña tujaroca Poncio Pilato wame cʉtigʉ Judea sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ. Gãji Galilea sita gagʉ ʉjʉ ñayijʉ Herodes wame cʉtigʉ. Ito yicõri ĩ ocabaji Felipe wame cʉtigʉ jʉa sita ʉjʉ ñayijʉ. Iti ĩ sita rʉcorise wame cʉtiyijʉ Iturea, ito yicõri Traconite. Ito bero gãji Lisanias wame cʉtigʉ Abilinia sita ʉjʉ ñayijʉ ĩ.
2Masa ito bajiro sita ĩna rʉco ñaroca Anás ito yicõri Caifás wame cʉtirã, ĩna ñayijarã paia ʉjarã. Ito bajiro ʉjarã ĩna ñaroca, Zacarías macʉ Juan wame cʉtigʉ yucʉ manojʉ ña ucuyijʉ. Ito ĩ ñaroca oca goti rotiyijʉ Dios ĩre.
3Ito bajiro Dios ĩ gotija tʉocõri, riaca Jordán wame cʉtirisa tʉjʉ Dios oca goti ucugʉ wayijʉ Juan. Ado bajiro yi goti ucuyijʉ ĩ: —Mʉa ñeñaro yirise jidicãcõri quenarise mʉa ya ʉsijʉ tʉoĩa wasoaya ĩja. Ito bajiro mʉa tʉoĩaja, mʉa ñeñaro yirise ãcabojagʉ yiguĩji Dios. Dios oca yʉ gotirise mʉa tʉorʉ̃nʉja, idé gu roti masirãji mʉa, yiyijʉ Juan masare gotigʉ.
4Sĩgʉ̃ Diore goti ĩsiri masʉ Isaías wame cʉtigʉ ĩ ucado bajiroti yiyijʉ Juan. “Ado bajiro yigʉ yiguĩji”, yirocʉ uca yuyijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ: Sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ ado bajiro yi sẽria gotigʉ yiguĩji: “Mʉa ya ʉsijʉ queno tʉoĩa ñaña mʉa, mani Ʉjʉ ĩ ejaroto riojʉa, mʉa ya ʉsijʉ ĩ queno ña masitoni.
5Mʉare ñeñaro tʉoĩare gaye ñaja itire jidicãña. Mʉa ñeñaro yirise iti rʉyaja, itire jidicãcõri, quenarisejʉare tʉoĩaña. Mʉa tʉoĩarise rocati iti wisaja quenarisejʉare tʉoĩa ñaña. Ito yicõri jeyaro mʉa ñeñaro tʉoĩarisere jidicãña.
6Ito bajiro mʉa yija bero masare masorocʉ, Dios ĩ cõarʉre ti jedirã yirãji masa jeyaro”, yigʉ yiguĩji sĩgʉ̃ yucʉ manojʉ, yi ucayijʉ Isaías, Juanre tʉoĩa yugʉ.
7Jãjarã masa Juanre ĩna idé gu rotirã ejaja, ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare: —Ãña rima iti juniro bajiro ñeñaro yirã ña mʉa. Ado bajiro tʉoĩaboja mʉa: “Dios ĩ waja seniri rʉmʉ iti ejaroca manire waja senibiquĩji Dios. Mani ñeñaro yirã ñabojarocati manire ti maicõri manire waja senibiquĩji ĩ”, yi tʉoĩaboja mʉa, yiyijʉ Juan masare.
8’Ñeñaro mʉa yirise jidicãcõri quenarise riti tʉoĩa ñaña mʉa. Ito bajiro riti yisotiba, “Quenarisejʉa tʉoĩarã ñama ĩja”, masa mʉare yi ti masitoni. Ado bajiro yi tʉoĩabesa mʉa. “Abraham ñayorʉ janerãbatia ña gʉama. Ito bajiri Dios ĩ beseana ña gʉa cʉni”, yi tʉoĩabesa mʉa. Ado bajiro bajia. Adi gʉ̃tana Abraham janerãbatia robo bajiro ĩ godo weo ãmoja, godo weo masiguĩji Dios, yiyijʉ Juan ĩnare.
9Ito yicõri ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Juan: —Comeana yucʉre quẽarocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri yucʉ queno rica manigʉ̃re ti bʉjacõri quẽagʉ̃ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeana soegʉ yiguĩji ĩ. Ado bajiro yireoni ña iti. Masa ĩna ñeñaro yirise waja senirocʉ ñacãmi Dios. Ito bajiri ĩna ñeñaro yirisere jidicãbeja ticõri ĩnare ruyuriogʉ yiguĩji Dios. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ cõagʉ̃ yiguĩji Dios ĩnare, yiyijʉ Juan masare.
10Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, masajʉa ĩre ado bajiro seniĩayijarã: —¿No bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
11Ĩna ito bajiro yija cʉdiyijʉ Juan: —No camisa jʉaro rʉcogʉ, gãji rʉcobicʉre coro ĩsija quena. Ito yicõri no bare rʉcogʉ, bojoro bʉjarãre ĩsija quena, yiyijʉ Juan ĩnare.
12Ʉjarãre yiari waja seni ĩsiri masa cʉni, Juanre idé gu rotirã ejayijarã. Ĩre ado bajiro seniĩayijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, ¿no bajiro gʉa yire ãmoati Dios? yi seniĩayijarã ĩna Juanre.
13—Baʉ, ʉjarã mʉare niyeru ãmi rotirocõti ãmiña. Ito yicõri, ʉjarã ĩna rotiro rẽto bʉsaro ãmibesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
14Surara cʉni ado bajiro ĩre seniĩayijarã: —¿No bajiro gʉa yire ãmoguĩjida Dios? yiyijarã ĩna Juanre. Ĩna ito yija: —Baʉ, masare ĩna rʉcorise ẽmabesa. Ĩnare rʉocõri ĩna rʉcorisere jeyaro ẽmabesa. Ĩnare sẽoro yicõri ĩna rʉcorisere ẽmabesa. Ito yicõri, mʉa moare waja, ʉjarã mʉare ĩna waja yirocõti boca ãmiña. Mʉcana tʉdi ĩnare seni ʉyabesa, yiyijʉ Juan ĩnare.
15Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro tʉoĩa ʉsirioyijarã ĩna: “Cristo, ¿Dios ĩ cõarʉti ñati ãni?” yi tʉoĩayijarã ĩna.
16Ito bajiro ĩna yibojarocati ado bajiro yiyijʉ Juan ĩnare: —Cristo meje ña yʉ. Idenati masare idé gua yʉama. Yʉ bero rẽtoro ñasagʉ ejagʉ yiguĩji. Yʉ rẽtoro ñasagʉ ĩ ñajare ĩre bajiro rẽtoro ñasagʉ meje ña yʉ. Ĩre mʉa tʉorʉ̃nʉjama Espíritu Santo mʉare queo sãgʉ̃ yiguĩji ĩja. Ito bajiro mʉare Espíritu Santo queo sãcõri queno mʉare mʉa tʉoĩaroti ejabʉagʉ yiguĩji ĩ, yiyijʉ Juan ĩnare.
17Ito yicõri gaje ado bajiro gotiyijʉ Juan ĩnare: —Yʉ bero ejagʉ trigo ajeri besegʉ bajiro yigʉ yiguĩji masare. Sĩgʉ̃ trigo otegʉ iti wirori coda batecõri ajeri riti seo masiguĩji ĩ. Ito bajiro ĩ codaja bero iti wirorire jeamejʉ soeguĩji ĩ. Jedirime meje ñaroja itime jeame. Wirori ĩ soegori ajeriama ĩ cũrojʉ seo cũgʉ̃ yiguĩji ĩ. Ito bajiro yigʉ yiguĩji mani Ʉjʉ adojʉ ejagʉ. Trigo ajeri beseado bajiroti besegʉ yiguĩji manire, yi gotiyijʉ Juan masare.
18Ito bajiro ĩ gotiro watoti Dios oca quenarise masare gotiyijʉ Juan, Diore ĩna cʉditoni.

19Gajerea, Herodes ʉjʉre goti tudiyijʉ Juan. Ĩ ocabaji Felipe manojo Herodías wame cʉtigore Herodes ĩ manojo cʉtija, ito bajiro ĩre goti tudiyijʉ Juan. Gaje ĩ ñeñaro yirise masicõri ĩre goti tudiyijʉ Juan.
20Ito bajiro ĩ bʉsija tʉobojagʉti ĩre tʉorʉ̃nʉbisijʉ Herodes. Ito yicõri bʉto bʉsa ñeñaro yi ʉyagʉ Juanre tubia rotiyijʉ ĩ.
21Co rʉmʉ tubiara wijʉ ĩre ĩna tubiaroto riojʉa, jãjarã masare idé guyijʉ Juan. Ito yicõri Jesure cʉni idé guyijʉ Juan. Ĩ idé guja bero Diore bʉsiyijʉ Jesús. Ito bajiro ĩ bʉsi rʉ̃gõroca ũmacʉ̃jʉ macãrʉcʉ̃rojʉ janayijʉ. Ito yicõri bujare bajiro bajigʉna quedi sãja wadicõri Jesús joe quedi jeayijʉ Espíritu Santo. Ito bajiro ĩ quedi jeaja bero ado bajiro oca ruyuyijʉ ũmacʉ̃jʉ: —Yʉ macʉ ña mʉ, yʉ maigʉ̃. Mʉre bʉto wanʉa yʉ, yi bʉsiyijʉ Dios, Jesure bʉsigʉ.
23Sĩgʉ̃ masʉcõ gãji ye jʉa dʉjamocõ rodori tʉjagʉ, masare riasosʉoyijʉ Jesús. “José macʉ ñami Jesús”, yi tʉoĩayijarã masa. Iti riojʉa ado bajiro wame cʉtirã ñasʉoyijarã masa. José jacʉ ñayijʉ Elí.
24Elí jacʉ ñayijʉ Matat. Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Jana. Jana jacʉ ñayijʉ José.
25José jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Amós. Amós jacʉ ñayijʉ Nahúm. Nahúm jacʉ ñayijʉ Esli. Esli jacʉ ñayijʉ Nagai.
26Nagai jacʉ ñayijʉ Maat. Maat jacʉ ñayijʉ Matatías. Matatías jacʉ ñayijʉ Semei. Semei jacʉ ñayijʉ Josec. Josec jacʉ ñayijʉ Judá.
27Judá jacʉ ñayijʉ Joanán. Joanán jacʉ ñayijʉ Resa. Resa jacʉ ñayijʉ Zorobabel. Zorobabel jacʉ ñayijʉ Salatiel. Salatiel jacʉ ñayijʉ Neri.
28Neri jacʉ ñayijʉ Melqui. Melqui jacʉ ñayijʉ Adi. Adi jacʉ ñayijʉ Cosam. Cosam jacʉ ñayijʉ Elmadam. Elmadam jacʉ ñayijʉ Er.
29Er jacʉ ñayijʉ Josué. Josué jacʉ ñayijʉ Eliezer. Eliezer jacʉ ñayijʉ Jorim. Jorim jacʉ ñayijʉ Matat.
30Matat jacʉ ñayijʉ Leví. Leví jacʉ ñayijʉ Simeón. Simeón jacʉ ñayijʉ Judá. Judá jacʉ ñayijʉ José. José jacʉ ñayijʉ Jonam. Jonam jacʉ ñayijʉ Eliaquim.
31Eliaquim jacʉ ñayijʉ Melea. Melea jacʉ ñayijʉ Mena. Mena jacʉ ñayijʉ Matata. Matata jacʉ ñayijʉ Natán.
32Natán jacʉ ñayijʉ David. David jacʉ ñayijʉ Isaí. Isaí jacʉ ñayijʉ Obed. Obed jacʉ ñayijʉ Booz. Booz jacʉ ñayijʉ Salmón. Salmón jacʉ ñayijʉ Naasón.
33Naasón jacʉ ñayijʉ Aminadab. Aminadab jacʉ ñayijʉ Admin. Admin jacʉ ñayijʉ Arni. Arni jacʉ ñayijʉ Esrom. Esrom jacʉ ñayijʉ Fares. Fares jacʉ ñayijʉ Judá.
34Judá jacʉ ñayijʉ Jacob. Jacob jacʉ ñayijʉ Isaac. Isaac jacʉ ñayijʉ Abraham. Abraham jacʉ ñayijʉ Taré. Taré jacʉ ñayijʉ Nacor.
35Nacor jacʉ ñayijʉ Serug. Serug jacʉ ñayijʉ Ragau. Ragau jacʉ ñayijʉ Peleg. Peleg jacʉ ñayijʉ Heber. Heber jacʉ ñayijʉ Sala.
36Sala jacʉ ñayijʉ Cainán. Cainán jacʉ ñayijʉ Arfaxad. Arfaxad jacʉ ñayijʉ Sem. Sem jacʉ ñayijʉ Noé. Noé jacʉ ñayijʉ Lamec.
37Lamec jacʉ ñayijʉ Matusalén. Matusalén jacʉ ñayijʉ Enoc. Enoc jacʉ ñayijʉ Jared. Jared jacʉ ñayijʉ Mahalaleel. Mahalaleel jacʉ ñayijʉ Cainán.

38Cainán jacʉ ñayijʉ Enós. Enós jacʉ ñayijʉ Set. Set jacʉ ñayijʉ Adán. Adánti ñayijʉ ĩja Dios rujeorʉ. Ito bajiri Dios macʉ ñayijʉ Adán.