1Mʉcana yʉ cãirojʉ ado bajiro gotiquĩ: —Efeso gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Jʉa ãmojeno jeobusuora tuturi wato ñagʉ̃, ĩ ya ãmo riojocadʉja jʉa ãmojeno ñocõa rʉcogʉ ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ. Ado bajiro mʉare gotiami ĩ:
2Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Josari mʉa moarisere masia yʉ. Ʉsirioro yimena ña mʉa. Ñeñaro yirãre ti wanʉbea mʉa. ‘Gʉa ña Jesucristo ĩ oca gotitoni ĩ cũana’, yibojarãre, ti masiana ña mʉa. ‘Riti Jesús ĩ cũana meje ñama. Socari masa ñama’, yi ti masirã ña mʉa ĩja.
3Yʉre tʉoĩarã, tujare mejeti moayija mʉa. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã. ‘Yʉ tõbʉjaja cʉni, Jesucristore jidicãbicʉja yʉ’, yi tʉoĩarã ña mʉa, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare.
4Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Cajero yʉre masisʉorã mʉa maicato bajiro yʉre maibea mʉa ĩja.
5Ito bajiri yʉre mʉa masisʉocatire tʉdi tʉoĩacõri, ñeñaro mʉa yirise jidicãña. Cajero yʉre mʉa cʉdicato bajiroti yiya mʉcana. Ito bajiro mʉa yibeja yoari mejeti mʉare waja senigʉ̃ ejagʉ yigʉja yʉ. Ñeñaro mʉa yirisere mʉa jidicãbeja mʉa ya jeobusuora tutu ẽmagʉ̃ yigʉja yʉ.
6Coji gaye queno ya mʉa yʉ tija. Nicolaítas cʉto gãna ñeñaro ĩna yirisere ti tea mʉa. Yʉ cʉni ĩna ñeñaro yirisere ti tea.
7No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiri catitĩñaragʉ rica ĩnare ecagʉ yigʉja yʉ. Dios ya wese quenari wese gʉdareco ñaroja itigʉ’, yi gotiami Espíritu Santo”, yi ucaya mʉ, yi gotiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
8Gaje ado bajiro gotiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ: —Esmirna gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Ñasʉogʉ, ñasʉsagʉ, ito yicõri godabojagʉti mʉcana tʉdi catirʉ ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ. Ado bajiro mʉare gotiami:
9Ñajediro mʉare rẽtarise masia yʉ. ‘Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã’, yi tʉoĩa masia yʉ mʉare. Bojoro mʉa bʉjaja, ti masia yʉ. Ito bajibojarãti Dios gayere queno masirã ña mʉa. Ito bajiri queno rʉcorã ña mʉa. Ñe rʉyabea mʉare. ‘Judio masa, Dios rĩa ña gʉa’, yibojarãre, mʉare ĩna bʉsituja tʉoa yʉ. Dios rĩa meje ñama ĩna. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ, Satanás rĩa ñama ĩna, ya yʉ.
10Mʉa tõbʉjaroti gayere tʉoĩa güibesa. Mʉa rãca ñagʉ̃ yigʉja yʉ. Mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji rʉ̃mʉ́a ʉjʉ. ‘Diore ĩna jidicãja ticʉja yʉ’, yirocʉ ado bajiro mʉare ʉsirio codegʉ yiguĩji ĩ. Mʉa coriarãre gãjerã ĩna tubiaroca yigʉ yiguĩji ĩ. Ito bajiri jʉa dʉjamocõ ʉ̃mʉari tõbʉjarã yirãji mʉa. Mʉa godarã wana yija cʉni, yʉre jidicãbeja. Ito mʉa yija, catitĩñare mʉare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ iti waja.
11No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirise jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiri jeame ʉ̃jʉrojʉ tõbʉja godamena yirãji ĩna’, yi gotiami Espíritu Santo mʉare”, yi ucaya, yiquĩ yʉre yʉ cãirojʉ.
12Gaje mʉcana ado bajiro gotiquĩ ĩ yʉ cãirojʉ: —Pérgamo gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Sarera jãi jʉa dʉja odiri jãi rʉcogʉ, ĩ bʉsire gotirocʉ adi mʉare uca yʉ:
13Jeyaro mʉa yirise masia yʉ. Rʉ̃mʉ́a ʉjʉ Satanás ĩ rotiri cʉtojʉ ñaboja mʉa. Ĩ rotibojarocati ĩre tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñari, yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãrã meje ña mʉa. Ito gãna Satanásre cʉdirã ñari, Antipas wame cʉtigʉre sĩañi ĩna. Ĩ ñabojaquĩ, ‘Diore mani tʉorʉ̃nʉja quena’, yʉre yi ejabʉabojacacʉ. ‘Ĩre ĩna sĩaja bero ñabojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉ jidicãbea mʉa’, ya yʉ mʉare.
14Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa Pérgamo gãna coriarã, Balaam ĩ riasorisere jidicã ãmobea mʉa. Ĩ ñami Balacre ado bajiro riasorʉ: ‘Ĩnamasi meni rujeoanare bare ecabojare gaye mʉa Israel sita gãna baja quena. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja quena ña’, yi riasoñi Balaam. ‘Mʉa wato coriarã ñama ĩ riasorisere jidicã ãmomena’, yi tʉoĩa yʉ mʉare.
15Mʉa wato coriarã ñama Nicolaítas cʉto gãna ñeñaro ĩna riasorisere jidicã ãmomena. Ĩna riasorisere bʉto ti tea yʉ.
16Ito bajiri mʉa ñeñaro yirise jidicãña. Mʉa ñeñaro yirise mʉa jidicãbeja mʉare waja senigʉ̃ yigʉja yʉ. Ito yicõri yoari mejeti yʉ ya risejʉ ñari jãi sarera jãina quenabeto mʉa tõbʉjaroca yigʉ yigʉja yʉ.
17No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Diore tʉorʉ̃nʉrãre ado bajiro gotiami Espíritu Santo: ‘Noa ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Ito bajiro yirãre maná wame cʉtirise bare ĩnare ecagʉ yigʉja yʉ. Iti ña ũmacʉ̃jʉ gaye tiyamani bare. Gaje gʉ̃tagã botirica ĩnare ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ. Itiga gʉ̃tagãjʉ mame ucare wãñaro yiroja. Itiga gʉ̃tagãre boca ãmirã riti itiga wãñarise masirã yirãji’, yi gotiami Espíritu Santo”, yi ucaya mʉ, yi gotiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.
18Gaje mʉcana ado bajiro gotiquĩ yʉ cãirojʉ: —Tiatira gãna Diore tʉorʉ̃nʉrãre ũmatã ñagʉ̃re ado bajiro ucaya: “Dios Macʉ ĩ ya cajeari jea ʉ̃jʉrise robo bajiro bajigʉ, ito yicõri bronce wame cʉtirise bʉto yorise robo bajiro gʉbo cʉtigʉ ado bajiro mʉare gotiami:
19Jeyaro mʉa yirisere masia yʉ. ‘Masare ti mairã ñama ĩna’, yi tʉoĩa yʉ mʉare. ‘Yʉre tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna’, yi tʉoĩa yʉ mʉare. Gãjerãre yiari mʉa ejabʉarise queno masia yʉ. Yʉre mʉa tʉorʉ̃nʉja ticõri, mʉa tõbʉjaroca yama gãjerã. Ito bajiro ĩna yibojarocati yʉre tʉorʉ̃nʉtĩñacõa mʉa. ‘Cajero yʉre ĩna masisʉocato rẽtoro queno ejabʉama’, ya yʉ mʉare.
20Ito bajibojarocati mʉare queno ti wanʉbea yʉ maji. Mʉa tʉ gago Jezabel wame cʉtigo ñeñaro iso bʉsija ticõa mʉa. Ado bajiro rʉore oca bʉsiamo iso: ‘Diore yiari bʉsia yʉ. Gãjerã romia rãca mʉa aje ñaja, no yibea. Masa ĩnamasiti meni rujeoanare bare ĩna ecare mʉa baja, no yibea’, yire oca goti rʉoamo iso. Ito bajiro iso yija tʉocõri, yʉre moa ĩsiri masa tʉo wisama ĩja.
21Ñeñaro iso yirise jidicãjaro yirocʉ, yoari yuboja yʉ. Ito bajibojarocati jidicã ãmobeamo iso. Ʉ̃mʉa rãca ñeñaro iso yirise cʉni jidicã ãmobeamo iso.
22Ito bajiro iso yijare iso cõ cũñaroca yigʉ yigʉja yʉ. Iso rãca aje ñarãre cʉni ĩna cõroca yigʉ yigʉja yʉ. Ĩna robo bajiro yi ʉyacõri itire mʉa jidicãbeja, mʉare cʉni mʉa tõbʉjaroca yicʉja yʉ.
23Iso rĩare sĩagʉ̃ yigʉja yʉ. Ito bajiro yʉ yija ticõri, yʉ masirisere tirã yirãji mʉa. ‘Mani tʉoĩarise, mani ya ʉsijʉna mani yi ãmorise cʉni ti masi jeoami Dios. Ito yicõri mani ñeñaro yiro bajiroti manire waja senigʉ̃ yiguĩji’, yi tʉoĩa masirã yirãji mʉa ĩja.
24Mʉa Tiatira gãna jãjarã ña iso riasorisere tʉorʉ̃nʉmena. ‘Adi ña Satanás oca ñasarise, gãjerã ĩna tʉoĩabiti ña iti’, ĩna yibojaja cʉni itire tʉorʉ̃nʉbea mʉa. Ito bajiri, ‘Diore queno tʉorʉ̃nʉrã ñama ĩna’, yicõri mʉare josabicʉja yʉ ĩja.
25Ado bajiro riti mʉare rotia yʉ. Yʉ mʉare bʉsirisere tʉoĩa jidicãbeja. Yʉ ejarocõjʉti itire tʉoĩa jidicãbeja.
26Ĩna ñeñaro yirisere jidicãrã ĩna ñama rʉ̃mʉ́a ʉjʉre rẽtocũrã. Noa sʉsarijʉ yʉ ãmoro bajiro yi jidicãmena gãjerãre ĩna roti masiroca yigʉ yigʉja yʉ.
27Yʉ roti masiroca yʉ Jacʉ yʉre ĩ yiado bajiroti mʉare yigʉ yigʉja yʉ. Ito bajiri Dios ĩ cũana ñari sẽoro rotirã yirãji mʉa. Ito yicõri come mana riri sotʉri jawado robo bajiro cʉdimenare ruyuriorã yirãji mʉa.
28Mʉare busuri ñocõagã ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ.
29No gãmo goje cʉtirã tʉoya. Adi ña Diore tʉorʉ̃nʉrãre Espíritu Santo ĩ gotire”, yi ucaya mʉ, yiquĩ yʉ cãirojʉ yʉre goaĩocacʉ.