1Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ chi talka pan iveꞌ ri evangelio ri xintzijuoj chiva antok xicꞌujieꞌ chicajol. Y ixreꞌ can xiꞌan recibir ri tzij ri xintzijuoj chiva, y can iyoꞌn ivánima riqꞌuin.
2Y rumareꞌ ix-colotajnak, pero nicꞌatzin chi ixreꞌ man ntiyaꞌ ta can, xa can ketzij chi xinimaj.
3Ruma ri chꞌabꞌal ri xinꞌan recibir inreꞌ can rakalien y ja jeꞌ chꞌabꞌal reꞌ ri xincꞌut chivach: Chi ri Cristo xcon ruma ri ka-pecados, can incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios ojier can;
4chi ri Cristo xmuk y chi oxeꞌ kꞌij xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, incheꞌl ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios.
5Y antok ri Cristo cꞌastajnak chic pa, xucꞌut-riꞌ choch ri Pedro, y después chiquivach ri doce (cabꞌalajuj) apóstoles.
6Y después xucꞌut-riꞌ chiquivach más i-quinientos hermanos antok quimaluon-quiꞌ. Iqꞌuiy chiquivach ijejeꞌ cꞌa icꞌas, y icꞌo ri ya xaꞌcon.
7Y después xucꞌut-riꞌ choch ri Jacobo, y después xucꞌut-riꞌ chiquivach quinojiel ri apóstoles.
8Y pa ruqꞌuisbꞌal xucꞌut-riꞌ chinoch inreꞌ ri xa incheꞌl jun acꞌual ri nalax antok cꞌa majaꞌ titzꞌakat ru-tiempo chi nalax.
9Ruma inreꞌ ri más in coꞌl chiquivach ri apóstoles, y ninaꞌ chi man otz ta niꞌeꞌx apóstol chuva, ruma inreꞌ xinꞌan perseguir ri ru-iglesia ri Dios.
10Pero ruma ri ru-favor ri Dios, xuꞌon chuva chi xinuoc apóstol. Y ri favor ri xyoꞌx chuva man choj ta xcꞌujieꞌ viqꞌuin. Ruma inreꞌ ri más in-samajnak-pa chiquivach ri nicꞌaj chic apóstoles. Pero man nuyuon ta inreꞌ xibꞌano ri samaj, xa ja ri ru-favor ri Dios xbꞌano chi xinꞌan.
11Pero xa chica-na nitzijuon ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xa inreꞌ o xa ja ri nicꞌaj chic apóstoles, reꞌ man jun kax nuꞌon. Ruma xa junan nakatzijuoj, y quireꞌ xinimaj ixreꞌ.
12Y xa ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nakatzijuoj nuꞌej chi ri Cristo xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, ¿karruma icꞌo chicajol ri ncaꞌeꞌn chi ri quiminakiꞌ man ncaꞌcꞌastaj ta pa?
13Ruma xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri i-quiminak, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa jeꞌ.
14Y xa ta ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa, man jun nicꞌatzin ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri nakatzijuoj, y man jun jeꞌ nicꞌatzin chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin.
15Xa ta quireꞌ, ntiel chi ojreꞌ oj tzꞌakoy-tzij, ruma xkaꞌej chiva chi ri Dios xucꞌasuoj ri Cristo y xa man quireꞌ ta. Ruma xa man ta ketzij chi ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa jeꞌ.
16Ri ncaꞌeꞌn chi ri quiminakiꞌ man ncaꞌcꞌastaj ta pa, man otz ta ri niquiꞌej; ruma xa ta quireꞌ, ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa.
17Y xa ri Cristo man ta xcꞌastaj-pa, man jun nicꞌatzin chi ixreꞌ icukubꞌan icꞌuꞌx riqꞌuin. Xa cꞌa ixcꞌo chupan ri i-pecados.
18Y xa ta quireꞌ, ri quiminakiꞌ ri xquinimaj-el ri Cristo, cꞌa pa kꞌakꞌ xaꞌbꞌaka-ve.
19Y xa ta joꞌc vaveꞌ choch-ulief kayoꞌien chi ri Cristo cꞌo xtuyaꞌ chika, juyeꞌ ta kavach chiquivach quinojiel ri vinak.
20Pero nojiel reꞌ xa man ketzij ta. Ruma ri Cristo can xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ. Jajaꞌ ri naꞌay ri xcꞌastaj-pa y rumareꞌ can xcaꞌcꞌastaj-pa ri nicꞌaj chic quiminakiꞌ.
21Ruma jun ache xpa ri camic choch-ulief, y konojiel xka ri camic pa kaveꞌ. Rumareꞌ ri Cristo xuoc vinak y xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ, chi quireꞌ ojreꞌ jeꞌ xkojcꞌastaj-pa.
22Ruma ri Adán, nkucon konojiel. Y ruma ri Cristo, xtikil ri cꞌaslien ri man niqꞌuis ta.
23Pero nojiel en su orden: Ja ri Cristo ri naꞌay xcꞌastaj-pa. Y antok xtipa chic jun bꞌay, ojreꞌ ri oj richin chic jajaꞌ xkojcꞌastaj-pa jeꞌ.
24Y cꞌajareꞌ xtalka ri ruqꞌuisbꞌal kꞌij, antok ri Cristo i-ruqꞌuisuon chic quinojiel ri itzal tak espíritus, quireꞌ jeꞌ ri autoridades y ri cꞌo poder pa quikꞌaꞌ. Y cꞌajareꞌ xtuyaꞌ chic ri reino cha ri Dios ri Rutataꞌ.
25Vacame nicꞌatzin chi ja ri Cristo nibꞌano gobernar, hasta cꞌa xcaꞌruyaꞌ quinojiel ri ru-enemigos chuxieꞌ rakan.
26Y ri ruqꞌuisbꞌal ru-enemigo ri xtiqꞌuis, ja ri camic.
27Incheꞌl ri nuꞌej chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi nojiel xyoꞌx chuxieꞌ rakan ri Cristo. Y antok nuꞌej nojiel, man nuꞌej ta chi ri Dios xuoc jeꞌ pa rukꞌaꞌ; ruma ja ri Dios mismo xjacho nojiel pa rukꞌaꞌ jajaꞌ.
28Y antok nojiel cꞌo chic pa rukꞌaꞌ ri Cristo, cꞌajareꞌ xtujach-riꞌ pa rukꞌaꞌ ri Dios ri xjacho nojiel pa rukꞌaꞌ, y riqꞌuin reꞌ kꞌalaj chi ri Dios can nem-ve y jajaꞌ ri xticꞌujieꞌ paroꞌ nojiel.
29Y xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿chica xtiquiyoꞌiej ri vinak ri niquiꞌan bautizar-quiꞌ pa quicꞌaxiel ri i-quiminak chic, xa ri quiminakiꞌ reꞌ man jun bꞌay chic xcaꞌcꞌastaj-pa? ¿Karruma niquiꞌan bautizar-quiꞌ pa quicꞌaxiel?
30Y xa man ta ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ, ¿chica ntuoc-ve chi ojreꞌ kꞌij-kꞌij ojcꞌo choch peligros?
31Inreꞌ kꞌij-kꞌij incꞌo choch ri camic. Y can ketzij niꞌej-el chiva vacame chi ri vánima niquicuot ruma ixreꞌ xinimaj ri Kajaf Jesucristo.
32Inreꞌ antok xintej nukꞌij chi xisamaj Efeso ri pacheꞌ incꞌo-ve, ri vinak can xaꞌpalaj chuvij, y can incheꞌl itziel tak chicop xquiꞌan. Y xa ta ketzij chi ri i-quiminak man chic ncaꞌcꞌastaj ta pa, ¿chica nichꞌec? Xa más otz nakaꞌan incheꞌl ri niꞌeꞌx: Kuvaꞌ y kukumun, ruma xa chuaꞌk chi cabꞌij xa nkucon.
33Man quixsach, man tivucꞌuaj-iviꞌ quiqꞌuin ri itziel ncaꞌchꞌoꞌ, ruma xa xtiquiqꞌuis paroꞌ ri icꞌaslien.
34Tibꞌanaꞌ cuenta-iviꞌ, y man chic tiꞌan ri pecado. Quireꞌ niꞌej chiva ruma icꞌo chicajol ri man cataꞌn ta roch ri Dios. ¡Quixqꞌuix bꞌaꞌ rumareꞌ!
35Pero xa icꞌo ri ncaꞌcꞌutun: ¿Cheꞌl ncaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ? ¿Chica clase ri qui-cuerpo antok xcaꞌpa?
36Jun ri niꞌeꞌn quireꞌ, xa nacanic. Ruma jun ijaꞌtz antok nitic, can incheꞌl nicon nuꞌon, ruma can nimuk. Pero nicꞌatzin nuꞌon quireꞌ, chi quireꞌ nibꞌuos y ntiel-pa.
37Ri ijaꞌtz ri nitic, man ijaꞌtz ta chic ri ntiel-pa, xa jun ticoꞌn ri ntiel-pa. Ya sea richin trigo o jun chic ijaꞌtz.
38Pero ja ri Dios ri nibꞌano quireꞌ cha. Y quireꞌ nuꞌon chica quinojiel ijaꞌtz.
39Y quireꞌ jeꞌ qꞌuiy roch cuerpo icꞌo. Ri ka-cuerpo ojreꞌ jun-ve chic rubꞌanic, ri qui-cuerpo ri chicop jun-ve chic, ri qui-cuerpo ri chicop ri cꞌo quixicꞌ jun-ve chic y ri car jun-ve chic ri qui-cuerpo.
40Y quireꞌ jeꞌ ojreꞌ ri ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, man junan ta ka-cuerpo quiqꞌuin ri icꞌo chicaj. Ruma ri rukꞌij ri ka-cuerpo ojreꞌ man junan ta rukꞌij riqꞌuin ri qui-cuerpo ri icꞌo chicaj.
41Y quireꞌ jeꞌ ri kꞌij y ri icꞌ, man junan ta ri sakil ri niquiyaꞌ, y man junan ta jeꞌ ri quisakil ijejeꞌ riqꞌuin ri sakil ri niquiyaꞌ ri estrellas (chꞌumil). Ri estrellas (chꞌumil) jeꞌ man junan ta ri sakil niquiyaꞌ chiquijunal.
42Y quireꞌ jeꞌ xtuꞌon ri qui-cuerpo ri quiminakiꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, man junan ta chic riqꞌuin ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief ri xa xkꞌay. Pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ chicaj man xtikꞌay ta.
43Ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ choch-ulief manak rukꞌij, pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, can xticꞌujieꞌ rukꞌij. Ri qui-cuerpo ri xcꞌujieꞌ vaveꞌ, manak ruchukꞌaꞌ, pero ri qui-cuerpo ri xticꞌujieꞌ antok xcaꞌcꞌastaj-pa, can cꞌo ru-poder.
44Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame, joꞌc vaveꞌ choch-ulief nicꞌatzin-ve chika, pero chi nkuꞌa chicaj, nicꞌatzin chi jun-ve chic ri ka-cuerpo. Ri ka-cuerpo ri xtimuk, can richin-ve ri ulief, pero ri nicꞌastaj-pa, can richin-ve ri chicaj.
45Y quireꞌ ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, chi antok xꞌan ri naꞌay ache Adán, ri Dios naꞌay xuꞌon ri ru-cuerpo y después xuyaꞌ rucꞌaslien, y jun cꞌaslic vinak xuꞌon ri Adán. Pero ri jun chic Adán, ja ri Cristo ri cꞌo más rakalien ruma jajaꞌ man joꞌc ta cꞌo rucꞌaslien, xa nuyaꞌ jeꞌ cꞌaslien richin nojiel tiempo.
46Pero naꞌay nicꞌujieꞌ ri ka-cuerpo richin ri roch-ulief, después nicꞌujieꞌ ri ka-cuerpo richin ri chicaj. Y man ja ta ri ka-cuerpo richin ri chicaj ri nicꞌujieꞌ naꞌay.
47Ri naꞌay ache, can richin-ve ri roch-ulief, ruma cha ulief xꞌan-ve. Pero ri rucaꞌn ache, ja ri Cristo ri Ajaf, ri can richin-ve chicaj.
48Ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌo vaveꞌ choch-ulief, oj junan riqꞌuin ri naꞌay ache ri xꞌan cha ulief. Pero ri icꞌo chic chicaj, can incheꞌl cꞌa ri Cristo ri cꞌo chicaj.
49Vacame ojreꞌ xa junan ka-cuerpo riqꞌuin ri naꞌay ache ri xꞌan cha ulief, pero xtalka ri kꞌij antok ri ka-cuerpo xtuoc incheꞌl ru-cuerpo ri Cristo ri cꞌo chicaj.
50Hermanos, inreꞌ nivajoꞌ niꞌej chiva: Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame man xtibꞌacꞌujieꞌ ta pa ru-reino ri Dios, ruma xa man nilayuj ta, xa nikꞌay.
51Pero nivajoꞌ niꞌej jun tzij chiva, ri cꞌo pan aval riqꞌuin ri Dios ojier can tiempo. Man konojiel ta xkucon, pero konojiel xticꞌaxtaj ri ka-cuerpo,
52ruma chupan jun rato, ri can incheꞌl antok nakayup y nakajak ri kanakꞌavach, can xtikꞌajan ri ruqꞌuisbꞌal trompeta y jareꞌ antok xkojcꞌaxtaj. Antok xtikꞌajan ri trompeta, can ja xcaꞌcꞌastaj-pa ri quiminakiꞌ ri xquinimaj-el, y riqꞌuin jun chic qui-cuerpo ri man nikꞌay ta xcaꞌcꞌastaj-el. Y ri ojreꞌ ri cꞌa ojcꞌas, can xticꞌaxtaj-el ri ka-cuerpo.
53Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame, xa nikꞌay y nichuver, y rumareꞌ nicꞌatzin chi nicꞌujieꞌ jun ka-cuerpo ri man nikꞌay ta ni man nichuver ta. Ri ka-cuerpo ri cꞌo vacame xa nicon, y nicꞌatzin chi nicꞌujieꞌ jun chic ka-cuerpo ri man nicon ta.
54Y antok ri ka-cuerpo xticꞌaxtaj, y man xtikꞌay ta chic, man xtichuver ta chic, y man xticon ta chic jeꞌ, ja xtuꞌon cumplir ri tzꞌibꞌan can chupan ri ruchꞌabꞌal ri Dios, antok nuꞌej: Ri camic xchꞌacataj y man jun chic ru-poder.
55¿Pacheꞌ cꞌo-ve ri a-pansuoña camic? ¿Pacheꞌ cꞌo-ve chi ncachꞌacuon camic? Quireꞌ nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios ri tzꞌibꞌan can.
56Ri ru-pansuoña ri camic ja ri pecado, y ri niyoꞌn ru-poder ri pecado ja ri ley.
57Pero tiox bꞌaꞌ cha ri Dios chi jajaꞌ xutak-pa ri Kajaf Jesucristo chi nkojrucol, y chi nkuchꞌacuon.
58Y rumareꞌ, hermanos ri altíra nquixvajoꞌ, niꞌej chiva: Can tiyaꞌ ivánima riqꞌuin ri Dios y man tiyaꞌ can. Can siempre tibꞌanaꞌ rusamaj ri Ajaf y jaꞌal tibꞌanaꞌ cha. Y talka pan iveꞌ chi nojiel ri samaj ri ntiꞌan ruma ri Ajaf, man choj ta quireꞌ xtiqꞌuis, xa xtiyoꞌx rucꞌaxiel chiva.