Text copied!
CopyCompare
Jomepø Testamento - 1 Corintios

1 Corintios 1

Help us?
Click on verse(s) to share them!
1Øjchøṉ Pablo. Øtzji'ṉ ijtu ndø va'ṉjajmocuy tøvø Sóstenes. Jesucristo'is tzamdzi'øjtzi va'co apostolesajø syunuse Diosis.
2Øtz nø'ø mi jajyañdyamu mijta'm va'ṉjajmotyambapø'is Corinto cumgu'yom mi ndyu'mdambapøis, Diosis mi ñe'nda'm, Cristo Jesusis mi ñø'ijtamupø. Diosis mi ñchamdzi'tamu va'cø mi ñe'ajtamø. Nø ⁿjajyayajque'tu todo lo que chambapø'is ndø Comi Jesucristo'is ñøyi aunque jut ityajupø. Jesucristo ji'quis Cyomita'm, y también tø øtz ndø Comita'mditque't.
3O'nømbyøjtzi ndø Janda Dios y ndø Comi Jesucristo va'cø mi ngyotzoṉdamø ñe' vyø'ajcupit, y va'cø mi yac ijtam contento.
4Mumu jama nøjapyøtzi Dios yøscøtoya mitzcøtoyata'm, y øtz itpa contento porque mi ṉgyotzoṉdamba Diosis Cristo Jesusji'ṉ.
5Porque Cristoji'n mi nø'ijtam mumu ti vøjpø, va'cø mus mi ndza'maṉvac vøjø Diosis 'yote, y va'cø mi ṉgønøctøyøtyamø mumu viyuṉbø tiyø.
6Jetsetique't como jujche mi ñchajmatyandøju jujche oyse it Cristo, jujche oyse chame, jujche oyse chøqui, jetse mi ijtamba como je'is syunbase.
7Por eso mumu lo que Diosis tø tzi'papø mi nø'ijtamu, y mi nchi'ṉbøtamba mientras mi ⁿjo'ctambase ndø Comi Jesucristo hasta que quejpa.
8Ji'quis maṉba mi ṉgyotzoṉdamø va'cø mi ⁿvya'ṉjajmotyamø mø'chøqui hasta que nu'cpa yajcuy; va'cø jana it mi ṉgoja ni ticøsi cuando maṉba'c mini ndø Comi Jesucristo.
9Lo que Diosis chambase que maṉba tø tzi'i, tø tzi'pati, ji'n tø aṉgøma'cøyi. Diosis mi ⁿvyejañdyamba ndø tøvøse va'cø mi ñø'ijtam je'is 'yune'is ndø Comi Jesucristo'is.
10Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm; mi ndzajmatyamba ndø Comi Jesucristo'is ñøyicøsi, tumbø Diosis yote va'cø mi ndzamdamø; va'cø jana ne' ne' mi ṉgui'psotyamø; tumbø tiyø va'cø mi ṉqui'pstamø; tumbø tiyø va'cø mi sundamø viyuṉsye.
11Jetse mi ndzajmatya'mbøjtzi, ø mi ndøvøta'm, porque o'yø tzajmayaje Cloe'is tyøvø'is que mijtzi mi 'yonguiptamba mi ne'ṉgomda'm.
12Maṉba mi ndza'maṉvajcatyame: Mijta'm tumdumbøn eyata'm eyata'm mi ñchamdamba. Tum nømba: “Ø ṉgovi'najø Pablo”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Apolos”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Pedro”. Eyapø nømba: “Ø ṉgovi'najø Cristo”.
13Pero uy ñømdam jetse, porque Cristo'is ja vyenbø eya qui'psocuy. Ja øjchøṉ Pablo yaj ca'tøj øjtzi cruzcøs mitzcøtoyata'm. Ja ø nøyiṉgøs mi ñø'yøndyandøjø.
14Nøjapyøjtzi Dios yøscøtøya porque mitzta'm ja mi nø'yøndya'møjtzi ni jutipø mijtzomda'm. El único metzcuy o'yø ⁿnø'yøyi, tum ñøyipø'is Crispo; tum ñøyipø'is Gayo.
15Por eso ni i ji'n mus ñømø o'ca nø'yøyøjtzi ø nøyiṉgøsi.
16O'yø ⁿnø'yøyajque't Estefanasis fyamilia. Ji'nam jajme o'ca nø'yøyøjtzi eyapø.
17Porque øtz ja cyø'vej Cristo'is va'cø nø'yø'yoya; mas que cø'vejøjtzi va'cø min ndza'maṉvajcay 'yote vøjpø. Pero ji'nø ndza'maṉvac nascøspø qui'psocuy. Porque o'ca øtz ndza'maṉvacpana'ṉ nascøspø qui'psocuy, sunitina'ṉ ca' Cristo cruzcøsi.
18Va'cø ndø tza'maṉvac que Cristo'is tø coca'u cruzcøsi, nø tyocoyajupø pøn nømyajpa que jovi tzametite. Pero øtz tø nø cotzoctamupø pøn, va'cø ndø cø'ma'nøyø que Cristo'is tø coca'u, tø cotzcopa Diosis pyømiji'ṉ.

19Porque yøcse it jachø'yupø totocøsi que Dios nømba: Øtz ma'nbø ⁿyajay qui'psocu'yøyupø pø'nis qui'psocuy. Ma'ṉbø ṉgot saya'omo aṉma'yopyapø pø'nis 'yaṉma'yocuy.
20Por eso qui'psocu'yøyupø ji'ndyet ni tiyø; sonepø libru'omo aṉmapyapø ji'ndyet ni tiyø; más muspapø'is cha'maṉvac nascøspø aṉma'yocuy ji'ndyet ni tiyø. Porque nascøspø musocuy ji'n yac valetzøqui Diosis ni ticøtoya.
21Porque vøjpø qui'psocuji'ṉ Diosis cyoqui'psu que más vøjø va'cø jana ndø comus ñe'c Dios ndø ne'c ndø qui'psocuji'ṉ tø nascøsta'mbø'is. Aunque nascøspø pø'nis cyomo'yajpa que Diosis 'yote jovi tzametite, pero Diosis cyoqui'psu que vøj va'cø tø cotzoctamø o'ca ndø va'ṉjajmandyamba ñe' 'yote cuando tza'maṉvajcatyøjpa.
22Porque syuñajpa milagro'ajcuy Israel pø'nis, y cyøme'chajpa musocuy griego cumgu'yomda'mbø'is.
23Pero tø øtzta'm ndø tza'maṉvactamba Cristo oyupø ca'e cruzcøsi; y ji'n syuñaje jetsepø aṉma'yocuy Israel pø'nis, y cyomo'yajpa que jovi tzametite griego cumgu'yomda'mbø'is.
24Pero Diosis pyømiji'ṉ y qui'psocuji'ṉ yospa Cristo vyejayajtøjupøcøtoya, sea Israel pøn, sea griego pøn.
25Porque lo que pø'nis cyomo'yajpapø que jovitzøqui Diosis ñe', jet masti møja'ṉ musocuy que ji'n pø'nis ñe'. Y lo que pø'nis cyomo'yajpapø que mochipø tiyete Diosis ñe', jet máse pømi'øyupø que ji'n pø'nis pyømise.
26Ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvøta'm; tzi'tam cuenta jujcheta'mbø mbyønda'misque'te mi ⁿvyejandyamupø Diosis. Porque tumdi'am mi ⁿijtamu'is nascøspø qui'psocuy; tumdi'am ⁿijtamu'is nascøspø aṉgui'mguy; tumdi'am myøja'ṉombø'is mi 'yuneta'm.
27Pero Diosis cyøpiṉyaj nascøspø ji'n myusoyajepø va'cø cha'ajcuy chi'yaj musoyajpapø. Y Diosis cyøpiṉyaj nascøspø ja itø'is pyømi va'cø cha'ajcuchi'yaj aṉgui'myajpapø.
28Diosis cyøpiṉyaj nascøsta'mbø pøn lo que myenoschøcyajpapø pyøndøvø'is y lo que cyomo'yajpapø que ni ticøtoya ji'n yosyaje. Y hasta lo que ja ityajøpø tiyø cyøpiṉyaj Diosis va'cø yajø lo que ityajupø.
29Por eso ni jutipø pø'nis ji'n mus myøja'aṉgotzøc vyin Diosis vyi'naṉdøjqui.
30Diosis mi yac ijtamu Cristo Jesusji'ṉ y Diosis chamdzi' Cristo va'cø tø yaj qui'psocu'yøyø ñe qui'psocuji'ṉ, y vyø'omo va'cø tø yac put Diosis vi'nandøjqui; y va'cø tø yac masa'najø, va'cø tø jupyujtamø va'cø tø yac tzø'tyam libre.
31Por eso como nømbase libru'omo: “U maṉ mi møja'ṉgotzøc mi vin; hay que va'cø mi møja'ṉgotzøc ndø Comi”.