Text copied!
Bibles in Achi

Marcos 5:20-42 in Achi

Help us?

San Marcos 5:20-42 in I 'utz laj tzij re i dios

20 I achi-le xa ʼe chu bixquil wach i utzil chomal u ʼanom i Jesus che. Naj xa ʼec; xbin chupam i lajuj tinimit re i Decápolis chu bixquil. Conojel i winak chila lic xqui bisoj wach i cu bij i achi-ri.
21 I Jesus, are xa ʼax chali ruʼ u bárco jewa, lic xe moltaj mas i winak ruʼ. Ire xcanaj can chu chiʼ i alagun.
22 Are ʼo chila, xupon jun achi ruʼ, ma Jáiro u bi. Ire jun cajwal re i molbalʼib que i aj Israel. Are xril i Jesus, xuqui chuwach.
23 Lic xu tzʼonoj jun pawor che. Xu bij: —I ral in miʼal ya ca camic —coʼono—. Cha ʼana utzil chomal chwe, jo wuʼ, que a ya a ʼab puwi, cawutzirsabej-re, ca yabej re u cʼaslemal —xu bij.
24 Are ʼuri i Jesus xa ʼe ruʼ i achi. Mas je qʼui i winak je teren chirij; lic ca bajbat i Jesus chiquixol i winak.
25 Xak chiquixol i winak-le, ʼo jun ixok lic iwab. ʼO chic cablajuj junab u jekanic i yobil ʼo che; n-ca tani ta chic u yobil.
26 Ire ʼenak chic cuʼ uqʼuial aj cun, lic u chʼijom i cʼax rumal wach ʼantal che cumal, xak ʼis u sachom chic u mer rumal; xui-ri n-ta xoʼon re che; xa mas cu tzʼabij u yobil.
27 Ire u tom rason wach coʼon i Jesus, rumal-i xe u mina rib chiquixol i uqʼuial winak chirij i Jesus, y xu yin pan u ʼuʼ.
28 Queje xoʼon ire ile, man xu chʼob ire, “We xui quin chap jubiʼ u ʼuʼ i Jesus, quin utzir na.”
29 Are xu chap u ʼuʼ, juntir xtan can u quiqʼuel. Xu na pu chʼacul chi ya xutzir i cʼax che.
30 Xak i Jesus xu naʼo chi xak teʼet, ruʼ u choʼab, rutzirsam jun iwab. Rumal-i, xtzun chirij. —¿Pachin xu yin in ʼuʼ? —xu bij.
31 I u tijoxelab xqui bij che: —Lic je qʼui i winak cat qui pitzʼo, y yet ca bij ¿pachin xu yin in ʼuʼ? ¿Wach retamaxic caka ʼan yoj ile? —xe cha.
32 I Jesus n-xu mayij ti u tzucuxic chiquixol i winak pachin xyinawic.
33 Rumal-i, i ixok lic xu xij rib, man retaʼam wach u ʼanom che. Ca barbatic xa ʼec, y xuqui chuwach i Jesus. Xu bij i sak laj tzij che, ronojel niʼpa i u ʼanom.
34 I Jesus xu bij che: —Wacʼal, at utzirnak chic rumal u cubibal a cʼux chwe. ʼUtz cat ʼec, mat cʼachir chic; ya xutzir i yobil chawij —xu bij i Jesus che.
35 Cʼa ca tijin i Jesus chi tzij, ʼo i xe cʼun pa rachoch i cajwal i molbalʼib. Xqui bij che i qui patron: —I a miʼal ya xcamic. N-ta chic u chac we ca ʼe i Mayes awuʼ —xqui bij.
36 Xui-ri i Jesus n-xoʼon ta cas chique, wach i xqui bij; xa xu bij che i cajwal i molbalʼib: —Mat oc ʼil che, xui-ri, cha cuba a cʼux chwe —xu bij che.
37 I Jesus n-xu ya taj chi que rachiʼilaj bi i winak ruʼ. Xui i ma Pédro, i ma Jacóbo, xak i ma Wan chi u chaʼ i ma Jacóbo, xui ique xe u cʼam bi ruʼ.
38 Are xe upon ruʼ rachoch i cajwal i molbalʼib, xril i Jesus chi toʼ que chʼokowic; i winak toʼ que oʼic, toʼ que siqʼuinic.
39 Are xoc pa ja, xu bij chique: —¿Wuchac xa quix chʼokowic, xa quix oʼic? I ali n-camnak taj; xa cwaric —xu bij chique.
40 Xui-ri, i winak xa xqui tzeʼej che. Are ʼuri i Jesus ʼis xe resaj li chi sak conojel, teʼuri xe u cʼam bi i u kajaw i u chuch i ali, chilam i je rachiʼil bi ire, y xe oc pa ʼo wi ali.
41 Teʼuri xu chap u ʼab i ali, y xu bij pa qui chʼawbal ique: —Talíta cúmi —xu bij. Are i usucʼ i tzij-le: Ali, quin bij chawe, chat walijok, coʼono.
42 Are xu bij ile, i ali juntir xwalijic, y xoc chi binic; i je ʼo chila lic xqui bisoj che. I ali ʼo cablajuj junab che.

Marcos 5:20-42 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

20 Rachi xeꞌek y xujeq utzijoxik pa ri tinamit re Decápolis ronoje ri utz xꞌan che ruma ri Jesús, y konoje ri tikawex lik kakam kanimaꞌ che waꞌ.
21 Echiriꞌ xtzelej tanchi ri Jesús chꞌaqa yaꞌ chupa ri barco, ukꞌiyal tikawex xkimok rij y Rire xkꞌojiꞌ chuchiꞌ ri mar.
22 Xkꞌun kꞌu lo jun achi Jairo rubꞌiꞌ, rire e jun chike ri e aj wach re ri sinagoga. Xew kꞌu xril uwach ri Jesús, xukꞌaq ribꞌ xeꞌraqan uqꞌabꞌ.
23 Y lik xukoj ribꞌ chwach, jewaꞌ xubꞌiꞌij che: —Ri numiꞌal kajekꞌowik. Joꞌ ko la wukꞌ, keꞌyaꞌa ri qꞌabꞌ la puwiꞌ chaꞌ kakunutajik y jelaꞌ na kakam taj —xchaꞌ.
24 Xeꞌek kꞌu ri Jesús rukꞌ rachi, yey ukꞌiyal winaq xeterej bꞌi chirij y lik kakipitzꞌipaꞌ.
25 Chikixoꞌlibꞌal kꞌu riꞌ kꞌo jun ixoq lik yewaꞌ, e kabꞌlajuj lo junabꞌ riꞌ na kataniꞌ ta ruyabꞌil re upa ikꞌ che.
26 Y lik utijom kꞌax pakiqꞌabꞌ ukꞌiyal e aj kun, y ukꞌisom chi ne ronoje ri kꞌo rukꞌ; yey na jinta kꞌana xutiqoj che, ma katajin ne unimitajik ri jujun qꞌij.
27 Echiriꞌ xuta ri kakibꞌiꞌij puwi ri Jesús, xumin bꞌi ribꞌ chikixoꞌlibꞌal taq ri winaq. Xqibꞌ kꞌu pana chirij ri Jesús y xuchap ruqꞌuꞌ,
28 ma xuchꞌobꞌ pa ranimaꞌ: «Tobꞌ tane xew luꞌqꞌuꞌ kanchapo, rukꞌ riꞌ kinkunutajik.»
29 Y na jampatana xtaniꞌ ruyabꞌil y lik xunaꞌ chiribꞌil ribꞌ xkunutaj che ri kꞌaxlaj yabꞌil kꞌo wi.
30 Ekꞌu ri Jesús echiriꞌ xunaꞌ chiribꞌil ribꞌ kꞌo uchuqꞌabꞌ xelik, xebꞌutzuꞌ konoje ri winaq y xutzꞌonoj: —¿China xchapaw ri nuqꞌuꞌ? —xchaꞌ.
31 Rutijoꞌn xkibꞌiꞌij che: —Rilal kil la ri winaq kakipitzꞌipaꞌ la. ¿Suꞌchak kꞌu riꞌ katzꞌonoj la: “China xchapaw weꞌin”? —xecha che.
32 Pero ri Jesús xtzuꞌn pa taq utzal che rilik china xchapaw re.
33 Ekꞌu rixoq kabꞌirbꞌot ruma xiꞌin ibꞌ, ma rire e etaꞌmayom saꞌ ri xukꞌulu. Xeꞌek kꞌut y xuxukubꞌaꞌ ribꞌ xeꞌraqan uqꞌabꞌ ri Jesús. Yey xutzijoj che Rire ronoje rukꞌulumam y saꞌ ri xuꞌan la joqꞌotaj.
34 Ekꞌu ri Jesús xubꞌiꞌij che: —Ixoq, ruma ri kubꞌulibꞌal kꞌuꞌx la wukꞌ, xkunutaj la. Oj kꞌu la riꞌ chi utzil chomal, ma lal chi kunutajinaq che ri kꞌaxkꞌolil la —xchaꞌ.
35 Kꞌa kachꞌaꞌt ne ri Jesús echiriꞌ xekꞌun lo jujun achijabꞌ e petinaq chirocho ri aj wach re ri sinagoga y xoꞌlkibꞌiꞌij che: —Ri miꞌal la ya xkamik; na jinta chi kutiqoj kabꞌayabꞌaꞌ la ri tijonel —xecha che.
36 Ekꞌu ri Jesús, echiriꞌ xuta wa xoꞌlbꞌiꞌxoq, xubꞌiꞌij che raj wach re ri sinagoga: —Muxiꞌij ribꞌ kꞌuꞌx la, xew lik kubꞌula kꞌuꞌx la wukꞌ —xcha che.
37 Ri Jesús na xuya ta chi luwar che junoq katerej bꞌi chirij; xew xebꞌukꞌam bꞌi ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan ruchaqꞌ ri Jacobo rukꞌ.
38 Ekꞌuchiriꞌ xopon chirocho raj wach re ri sinagoga, xeril ri winaq ketukukik, kebꞌoqꞌik y rukꞌ sikꞌ ketunanik.
39 Ekꞌu ri Jesús xok bꞌi y xubꞌiꞌij chike: —¿Suꞌbꞌe lik kixtukukik y kixoqꞌik? Ri ralko ali na kaminaq taj, xa kawarik —xcha chike.
40 Yey xa xkitzeꞌej kꞌu ri xubꞌiꞌij. Pero Rire xebꞌeresaj lo konoje ri e kꞌo pa ja, xew xebꞌukoj bꞌi ruchu-uqaw ri ralko ali kukꞌ rutijoꞌn eteran bꞌi chirij. Xok kꞌu bꞌi pa telan wi ri ralko ali.
41 Xuchap kꞌu ruqꞌabꞌ y jewaꞌ xubꞌiꞌij pa ri chꞌaꞌtem arameo: —¡Talita kumi! —xcha che. (Waꞌ e keꞌelawi: “Ali chuuy, ¡Chatwaꞌlijoq!”)
42 Y na jampatana ri ralko ali xwaꞌlijik y xbꞌinik. (Rali kabꞌlajuj rujunabꞌ.) Y ri winaq lik xkixiꞌij kibꞌ che wa xkilo.
Marcos 5 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

Marcos 5:20-42 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

20 Rachi xeꞌec y xujek utzijoxic pa ri tinamit re Decápolis ronoje ri utz xꞌan che ruma ri Jesús, y conoje ri ticawex lic cacam canimaꞌ che waꞌ.
21 Echiriꞌ xtzelej tanchi ri Jesús chꞌaka yaꞌ chupa ri barco, uqꞌuiyal ticawex xquimoc rij y Rire xcꞌojiꞌ chuchiꞌ ri mar.
22 Xcꞌun cꞌu lo jun achi Jairo rubiꞌ, rire e jun chique ri e aj wach re ri sinagoga. Xew cꞌu xril uwach ri Jesús, xucꞌak rib xeꞌrakan ukꞌab.
23 Y lic xucoj rib chwach, jewaꞌ xubiꞌij che: —Ri numiꞌal cajecꞌowic. Joꞌ co la wucꞌ, queꞌyaꞌa ri kꞌab la puwiꞌ chaꞌ cacunutajic y jelaꞌ na cacam taj —xchaꞌ.
24 Xeꞌec cꞌu ri Jesús rucꞌ rachi, yey uqꞌuiyal winak xeterej bi chirij y lic caquipitzꞌipaꞌ.
25 Chiquixoꞌlibal cꞌu riꞌ cꞌo jun ixok lic yewaꞌ, e cablajuj lo junab riꞌ na cataniꞌ ta ruyabil re upa icꞌ che.
26 Y lic utijom cꞌax paquikꞌab uqꞌuiyal e aj cun, y uqꞌuisom chi ne ronoje ri cꞌo rucꞌ; yey na jinta cꞌana xutikoj che, ma catajin ne unimitajic ri jujun kꞌij.
27 Echiriꞌ xuta ri caquibiꞌij puwi ri Jesús, xumin bi rib chiquixoꞌlibal tak ri winak. Xkib cꞌu pana chirij ri Jesús y xuchap rukꞌuꞌ,
28 ma xuchꞌob pa ranimaꞌ: «Tob tane xew luꞌkꞌuꞌ canchapo, rucꞌ riꞌ quincunutajic.»
29 Y na jampatana xtaniꞌ ruyabil y lic xunaꞌ chiribil rib xcunutaj che ri cꞌaxlaj yabil cꞌo wi.
30 Ecꞌu ri Jesús echiriꞌ xunaꞌ chiribil rib cꞌo uchukꞌab xelic, xebutzuꞌ conoje ri winak y xutzꞌonoj: —¿China xchapaw ri nukꞌuꞌ? —xchaꞌ.
31 Rutijoꞌn xquibiꞌij che: —Rilal quil la ri winak caquipitzꞌipaꞌ la. ¿Suꞌchac cꞌu riꞌ catzꞌonoj la: “China xchapaw weꞌin”? —xecha che.
32 Pero ri Jesús xtzuꞌn pa tak utzal che rilic china xchapaw re.
33 Ecꞌu rixok cabirbot ruma xiꞌin ib, ma rire e etaꞌmayom saꞌ ri xucꞌulu. Xeꞌec cꞌut y xuxucubaꞌ rib xeꞌrakan ukꞌab ri Jesús. Yey xutzijoj che Rire ronoje rucꞌulumam y saꞌ ri xuꞌan la jokꞌotaj.
34 Ecꞌu ri Jesús xubiꞌij che: —Ixok, ruma ri cubulibal cꞌuꞌx la wucꞌ, xcunutaj la. Oj cꞌu la riꞌ chi utzil chomal, ma lal chi cunutajinak che ri cꞌaxcꞌolil la —xchaꞌ.
35 Cꞌa cachꞌaꞌt ne ri Jesús echiriꞌ xecꞌun lo jujun achijab e petinak chirocho ri aj wach re ri sinagoga y xoꞌlquibiꞌij che: —Ri miꞌal la ya xcamic; na jinta chi cutikoj cabayabaꞌ la ri tijonel —xecha che.
36 Ecꞌu ri Jesús, echiriꞌ xuta wa xoꞌlbiꞌxok, xubiꞌij che raj wach re ri sinagoga: —Muxiꞌij rib cꞌuꞌx la, xew lic cubula cꞌuꞌx la wucꞌ —xcha che.
37 Ri Jesús na xuya ta chi luwar che junok caterej bi chirij; xew xebucꞌam bi ri Pedro, ri Jacobo y ri Juan ruchakꞌ ri Jacobo rucꞌ.
38 Ecꞌuchiriꞌ xopon chirocho raj wach re ri sinagoga, xeril ri winak quetucuquic, quebokꞌic y rucꞌ sicꞌ quetunanic.
39 Ecꞌu ri Jesús xoc bi y xubiꞌij chique: —¿Suꞌbe lic quixtucuquic y quixokꞌic? Ri ralco ali na caminak taj, xa cawaric —xcha chique.
40 Yey xa xquitzeꞌej cꞌu ri xubiꞌij. Pero Rire xeberesaj lo conoje ri e cꞌo pa ja, xew xebucoj bi ruchu-ukaw ri ralco ali cucꞌ rutijoꞌn eteran bi chirij. Xoc cꞌu bi pa telan wi ri ralco ali.
41 Xuchap cꞌu rukꞌab y jewaꞌ xubiꞌij pa ri chꞌaꞌtem arameo: —¡Talita cumi! —xcha che. (Waꞌ e queꞌelawi: “Ali chuuy, ¡Chatwaꞌlijok!”)
42 Y na jampatana ri ralco ali xwaꞌlijic y xbinic. (Rali cablajuj rujunab.) Y ri winak lic xquixiꞌij quib che wa xquilo.
Marcos 5 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo