Text copied!
Bibles in Achi

Lucas 11:22-49 in Achi

Help us?

San Lucas 11:22-49 in I 'utz laj tzij re i dios

22 Xui-ri we ca cʼun jun chic mas nim ni u choʼab, ca tiqui na ʼuri che i rajaw ja. ʼIs cu maj na che wach i rucʼam, chajbal re i rachoch; cu maj na che wach i cul u cʼux che, tobal rib. Teʼuri cresaj niʼpa ubitak-re, y cu ʼan na che pacha craj ire. (Are i tijojbal tzij ile xu bij i Jesus chique, cʼutbal-re chique chi nim ni u choʼab ire chuwach itzel.) Teʼuri xu bij chique:
23 —Pachin n-cu ya tu wach wuʼ, ire aj chʼoʼoj ʼuri chwij. Xak pachin jun n-quin u to ta chi qui molic in chij, xa que u quichersaj bi ʼuri qui wach chwe —xu bij chique.
24 I Jesus xak xu bij i tzij-i chique: —Jun itzel tew, we xel che jun winak, xa ca bin pa chakij jyub chu tzucuxic pa cuxlan wi, y n-cu rik taj. Teʼuri cu bij pu jolom: “Quin tzalij chic che i wachoch pa i xin pe wi,” cu bij, y ca tzalij chic ʼuri.
25 Are cupon tan chic ruʼ achi, cu rik i pu cʼux i achi-le pacha jun ja lic josʼim, lic yijbam na che jun rajaw cʼacʼ.
26 Teʼuri i itzel tew que u tzucuj bi i rachiʼil; que u rik je wukub, mas je mal chuwach ire. Que u cʼam bi ruʼ, y conojel que oc che achi. Chila que jeki wi. Teʼuri i achi-le, lic mas mal queʼel chuwach li ujer. (Queje xu bij i Jesus ile chique.)
27 Are xutzin u bixquil ile chique, ʼo jun ixok ʼo chiquixol i uqʼuial winak, co xu bij: —¡ʼUtz re ixok chi xat alax ruʼ! ¡ʼUtz re ixok chi xat u tzʼumansaj! —xu bij.
28 I Jesus xu laʼ u wach che: —Mas ʼutz que ique chi quiqui ta u tzij i Dios y quiqui cojo —xu bij.
29 I winak lic ca tijin qui moltajic chirij i Jesus. Ire xu jek u bixquil chique: —I winak je re woʼor lic je mal na: xa quiqui tzʼonoj jun milágro chiquiwach, cʼutbal re u choʼab i Dios, péro n-ta jun milágro ca ʼan na chiquiwach, xui ile pacha ʼantal che i ma Jonas, chi ajbil u tzij i Dios ujer; are i milágro-le quiquil na.
30 Wach xa ʼani che i ma Jonas ujer are ʼilbal re i Dios chique i winak aj Nínive. Xak queje ile, wach quin ʼan ni yin, chi in Achi aj Chicaj, are i cʼutbal na re chique i winak re woʼor chi Dios ʼo wuʼ.
31 Cu rik ni ʼij, i winak je re woʼor, ca ʼat ni tzij piquiwi, wach i qui ʼanom. Are ʼuri, i ixok chi ʼatol tzij re i pa Sur ujer, ire cu coj ni qui mac rumal wach que tijin chu ʼonquil woʼor. Ire, ujer lic naj xpe wi chu tayic u nojbal i mam Salomon, chi mas ʼo u noʼoj. Péro i winak re woʼor n-cacaj ta quiqui ta i Jun cʼun-nak chi, chiquixol; nim ni u noʼoj chuwach i mam Salomon.
32 Are ca pe i ʼij chi ca ʼat ni tzij piquiwi i winak je re woʼor, i ujer aj Nínive winak quiqui coj ni qui mac i je re woʼor. Man i aj Nínive xqui jalwachij qui cʼaslemal are xqui ta u tzij i Dios rumal i ma Jonas; xui-ri, i winak re woʼor n-quiqui coj ta i Jun cʼun-nak cuʼ, chi nim ni u ʼij chuwach i ma Jonas. Rumal-i, cocsax ni qui mac —xu bij chique i uqʼuial winak.
33 —Jun, we cu tzij jun cantil, n-cruwaj taj, xak n-cu min ta chuxeʼ jun cajon. Are i cu ʼano, cu ya ʼan chicaj, man niʼpa i que oc bic que tzun na.
34 I baʼwach pacha jun cantil chiwe; rumal i baʼwach coc i sak che i chʼacul. We lic ʼutz i baʼwach, lic coc i sak ʼuri pi cʼux. Xui-ri, we i baʼwach n-coʼon ti u chac, ix ʼo ʼuri pa ʼekumal.
35 Chi ʼana cwent che i sak ʼo iwuʼ, mokxa toʼ coʼon ʼekumal.
36 We lic ocnak i sak iwuʼ, ronojel i cʼux, ronojel i nojbal, we n-ta pichʼ ʼekumal chiwe, ronojel ʼuri ʼis sak chiwe, pacha coʼon jun cantil lic chom u tzunbal —xu bij chique.
37 I Jesus, are xu qʼuis u bixquil chique, are ʼuri ʼo jun aj Fariséo xu siqʼuij ruʼ chi rachoch man cu tij u wa ruʼ. I Jesus xa ʼec, xoc pa ja, y xcubi chi mexa.
38 I aj Fariséo xu bisoj wach xu ʼan i Jesus, man n-xu chʼaj ti u kul u ʼab cʼa pu chʼuc are xoc chi waʼim, pacha quiqui ʼan ique.
39 Are ʼuri i Kajwal xu bij che: —Yix chi ix aj Fariséo winak, lic qui chʼaj i rij i tuʼbal ya, i rij i lak; xak lic qui ʼan pen u chʼajic i ʼab. Xui-ri i pi cʼux, lic tzʼil, niʼpa i ʼo i wuʼ ʼis iwelʼam, lic ix mal.
40 ¡Yix n-ta i noʼoj! ¿N-iwetaʼam ta ba-ri chi n-xui ta i chʼacul u yijbam i Dios? ¡Xak u yijbam i pi cʼux!
41 Che i to i nibaʼib ruʼ u bitak iwe, chi ʼana i ʼutz ruʼ i cʼux; teʼuri xak i pi cʼux, chʼam na queʼelok; n-xui ta i ʼab, chʼam.
42 ¡Toʼ i wach yix, ix aj Fariséo! Niʼpa i ʼo iwuʼ chi n-ta kas u chac, ile ʼut qui ʼan pen i relsaxic jun tant che i lajuj, qui ya na che i Dios. Queje qui ʼan ile ruʼ i arawen, ruʼ i aruta, xak ruʼ i ral tak ʼes chi cu ya ni u jelal i comída. Xui-ri, n-qui ʼan ta pen u ʼanic i sucʼulic chuwach i Dios, xak mi ne i cʼaxnabal i cʼux che. Are ile ʼo u chac qui ʼan na, xak ʼo u chac chi qui jach i nabe tant che i Dios che i qui chʼaco.
43 ¡Toʼ i wach yix, ix aj Fariséo! Cʼax qui na i cubibal ʼo u ʼij pa tak i molbalʼib. Cʼax qui na i tioxixic cumal i winak pa qʼuebal, cojbal re i ʼij.
44 ¡Toʼ i wach yix, ix tijonel re i ʼatbal tzij, xak yix chi ix aj Fariséo! ¡Xa queb i palaj! Ix pacha jul re camnak, n-ca ʼalijin taj we ʼo camnak chupam. Toʼ que bin i winak puwi, y n-quetaʼam taj chi que quitzix na rumal. (Queje xu bij i Jesus ile chique.)
45 ʼO jun tijonel re i ujer ʼatbal tzij xak xu ta wach xu bij i Jesus. Xu bij ʼuri che: —Tijonel, yet are xa bij i tzij-le, xak xoj a chʼachʼa ni yoj. Cʼax caka ta yoj ile —coʼono.
46 I Jesus xu laʼ u wach che: —Xak yix, ¡toʼ ni wach, ix aj tijonel! Yix, qʼui ni ʼatbal tzij qui ya chiquikul i winak, chi quiqui ʼan na; pacha jun ekan lic nim, chi mi jun ca chʼijawic, y yix mi xa ta jubiʼ que i to ruʼ.
47 ¡Toʼ i wach yix! Yix qui yijba i chom laj qui pantion i ujer ajbil u tzij i Dios, xui-ri, lic are iwatit i mam yix xe qui camsaj.
48 Queje ile qui ʼalijinsaj chi yix iwetaʼam wach qui ʼanom, xak i yom ni wach cuʼ. Ique xe qui camsaj; y yix qui yijba qui pantion.
49 I Dios, mas ʼo u noʼoj; retaʼam li ujer wach i qui ʼan ni yix woʼor. Rumal-i xu bij: “Que in tak bi i je ajbil in tzij cuʼ, xak i je wapostelab. Xui-ri, ʼo jujun chique que camsax na; xak je ʼo jujun ca ʼan ni cʼax chique,” xu bij.

Lucas 11:22-49 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

22 Noꞌj we xkꞌun lo junoq chik más kꞌo uchuqꞌabꞌ chwa ri rajaw ja, riꞌ kuchꞌij uchuqꞌabꞌ, kumaj kꞌu che ri rajaw ja ri chapabꞌal ri lik ukubꞌam ukꞌuꞌx rukꞌ, kukꞌam bꞌi ronoje rubꞌitaq re y kujach chike jujun chik.
23 Kambꞌiꞌij kꞌu che alaq: China ri na uꞌanom ta re wukꞌ riꞌin, riꞌ aj chꞌaꞌoj chwij. Yey china ri na katoꞌbꞌ ta wukꞌ riꞌin che kikꞌamik lo jujun chik, riꞌ e kuwulij wa chak kanꞌano.
24 »Echiriꞌ juna itzelilaj uxlabꞌixel kel bꞌi rukꞌ juna tikawex, ri kuꞌano e kasutin pa taq luwar katzꞌintzꞌotik re kutzukuj pa kajeqiꞌ wi. Yey we na kuriq taj, kubꞌiꞌij kꞌu chiribꞌil ribꞌ: “Kintzelej pe chupa ri wocho, pa xinel lo wi” kachaꞌ.
25 Ekꞌuchiriꞌ koponik, kuꞌriqa rachi pachaꞌ juna ja mesom upa y yijbꞌital chi utz.
26 Keꞌek kꞌut, kebꞌuꞌkꞌama chi lo wuqubꞌ rach itzel uxlabꞌixel más itzel kiwachlibꞌal chwa rire; y konoje kꞌu riꞌ kebꞌokik y kejeqiꞌ chiriꞌ. Jekꞌuriꞌlaꞌ, rubꞌinik rachi más kayojtaj chwa ri petinaq loq» xcha ri Jesús.
27 Echiriꞌ kꞌa katajin ri Jesús che ubꞌiꞌxikil waꞌ, kꞌo jun ixoq chikixoꞌl rukꞌiyal winaq lik ko xchꞌawik, jewaꞌ xubꞌiꞌij che: —Nim uqꞌij ralaxik rixoq xyaꞌw e la chwachulew y xtzꞌumtisan e la —xchaꞌ.
28 Noꞌj ri Jesús xubꞌiꞌij che: —Más nim kiqꞌij kalaxik ri ketaw re y kekojow re Rutzij Upixabꞌ ri Dios —xchaꞌ.
29 Echiriꞌ ukꞌiyal winaq katajin kimolotajik rukꞌ ri Jesús, rire xujeq ubꞌiꞌxikil chike: «Ri tikawex re waqꞌij ora lik itzel kikꞌuꞌx, ma e kakitzꞌonoj kanꞌan juna kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ ri Dios chikiwach. Noꞌj na kayaꞌtaj ta kꞌu waꞌ chike, ma xew kayaꞌtaj ri kꞌutubꞌal xꞌaniꞌ ojertan rukꞌ ri Jonás.
30 Ma jelaꞌ pachaꞌ ri Jonás xoluꞌana jun kꞌutubꞌal chikiwach ri aj Nínive, jekꞌuriꞌlaꞌ Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex koluꞌana jun kꞌutubꞌal chikiwach ri tikawex re waqꞌij ora.
31 »Echiriꞌ kopon ri qꞌij re qꞌatbꞌal tzij, kayaktaj lo ri reina re pa sur y kukoj kimak ri tikawex re waqꞌij ora. Ma rojertan lik naj petinaq wi rire chaꞌ koluꞌxikinaj runaꞌoj ri rey Salomón. Noꞌj ri tikawex re waqꞌij ora, kꞌo jun chikixoꞌl más kꞌo uwach chwa ri Salomón, yey na kebꞌok tane il che.
32 »Jekꞌulaꞌ ri winaq aj Nínive re ojertan keyaktaj chupa ri qꞌij re qꞌatbꞌal tzij y kakikoj kimak ri tikawex re waqꞌij ora. Ma rike xkitzelej kitzij chwach ri Dios ruma ri tzijonik xuꞌan ri Jonás chikiwach. Noꞌj ri tikawex re waqꞌij ora, kꞌo jun chikixoꞌl más kꞌo uwach chwa ri Jonás, yey na kebꞌok tane il che.
33 »Na jinta junoq echiriꞌ kutzij juna aqꞌ, keꞌrewaj lo chupa juna luwar pa na qꞌalaj ta wi. Na kuchꞌuq tane uwiꞌ rukꞌ juna mulul re pajbꞌal; ri kuꞌan che, e kuya lo chupa rukꞌolibꞌal chikaj chaꞌ jelaꞌ kutzij kiwiꞌ ri kebꞌok bꞌi.
34 »Ri qawach e pachaꞌ candil re ri qacuerpo, ma ruma waꞌ kojtzuꞌnik chaꞌ utz kojbꞌinik. Jekꞌulaꞌ, we ri qawach lik utz uꞌanom, ronoje ri qacuerpo nojinaq che qꞌijsaq y kaqil kꞌu ronoje chi utz. Noꞌj we ri qawach na utz taj, ronoje ri qacuerpo kꞌo pa qꞌequꞌm.
35 »Lik kꞌu chajij ibꞌ alaq; e mabꞌiꞌij alaq: “Oj kꞌo pa qꞌijsaq”, yey na kanaꞌbꞌej ta alaq pa qꞌequꞌm kꞌo wi alaq.
36 Noꞌj we paqatzij wi kꞌo chi alaq pa qꞌijsaq y na jinta chi re ri qꞌequꞌm che alaq, riꞌ ronoje kaqꞌalajin chiwach alaq jelaꞌ pachaꞌ juna candil kutzij ri bꞌe alaq rukꞌ ruwonibꞌal» xchaꞌ.
37 Ekꞌuchiriꞌ ri Jesús xukꞌis kakꞌutunik, xsikꞌix ruma jun fariseo chaꞌ keꞌwoꞌqa chirocho. Ri Jesús xeꞌek, xok kꞌu chupa ri ja y xtzꞌuyiꞌ chwa ri mexa.
38 Echiriꞌ xril waꞌ ri fariseo, lik xkam ranimaꞌ che ma na xuchꞌaj ta nabꞌe ruqꞌabꞌ jelaꞌ pachaꞌ kakiꞌan che ri kijosqꞌikil ri fariseos.
39 Ekꞌu ri Qanimajawal jewaꞌ xubꞌiꞌij che: —Ralaq alaq fariseos lik kok alaq il che ri kachꞌaj alaq chi utz ri rij ri vaso y ri laq pero na kok ta alaq il che uchꞌajik rupa. Jekꞌuriꞌlaꞌ ralaq lik kok alaq il che ri josqꞌinik re ri cuerpo, pero lik nojinaq ri animaꞌ alaq che rayinik y che ri na utz taj.
40 »¡Lik na jinta kꞌana naꞌoj alaq! Ri Jun xꞌanaw re ri kilitaj che ri cuerpo alaq, ¿na e ta nebꞌa ri xꞌanaw re ri animaꞌ alaq?
41 We paqatzij wi kaꞌaj alaq kuꞌan chom ri bꞌinik silabꞌik alaq chwach ri Qaqaw, sipan alaq chike ri nibꞌaꞌibꞌ rukꞌ ri kꞌo ukꞌ alaq.
42 »¡Lik toqꞌoꞌ wach ralaq alaq fariseos! Lik kok alaq il che jujun tzijpixabꞌ, ma kaya alaq che ri Dios ri diezmo re ri arweno, re ri ruda y re ronoje ichaj; noꞌj na kaꞌan ta alaq ri lik usukꞌ y na kꞌax ta kanaꞌ alaq ri Dios. Yey ri lik chirajawaxik wi e kaꞌan alaq ri usukꞌ y kꞌax kanaꞌ alaq ri Dios, junam rukꞌ ri kaya alaq ri diezmo alaq.
43 »¡Lik toqꞌoꞌ wach ralaq alaq fariseos, ri lik kaꞌan nim che ibꞌ alaq! Ma lik kukꞌul kꞌuꞌx alaq ri katzꞌuyiꞌ alaq pa taq sinagogas chupa ri tzꞌulibꞌal ke ri lik kꞌo kiwach y lik kukꞌul kꞌuꞌx alaq ri kayaꞌ rutzil wach alaq pa kilitaj wi alaq.
44 »¡Lik toqꞌoꞌ wach ralaq alaq aj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ y alaq fariseos! Xa kebꞌ palaj alaq, ma e kechꞌulaj alaq ri winaq rukꞌ ri kakꞌut alaq. Pachaꞌ alaq muqubꞌal ke animaꞌ na kilitaj taj; ekꞌu ri winaq kebꞌikꞌow puwiꞌ y na kakinaꞌbꞌej taj rukꞌ waꞌ kakichꞌulaj kibꞌ» xchaꞌ.
45 Ekꞌuchiriꞌ, jun chike ri e aj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ jewaꞌ xubꞌiꞌij che ri Jesús: —Lal tijonel, echiriꞌ kabꞌiꞌij la waꞌ, oj jun riꞌoj kojyaj la —xchaꞌ.
46 Ri Jesús xubꞌiꞌij: «¡Lik toqꞌoꞌ wach ralaq alaq aj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ! Lik kaꞌan alaq kꞌax chike ri winaq rukꞌ ri taqanik alaq. Ma wa taqanik alaq e pachaꞌ nimaq taq eqaꞌn lik al y lik kꞌayew rukꞌaxik; ketaq kꞌu alaq ri winaq chaꞌ kakeqaj bꞌi yey ralaq na kaꞌaj tane alaq katoꞌbꞌ kꞌana alaq rukꞌ waꞌ.
47 »¡Lik toqꞌoꞌ wach alaq! Ma kayak alaq chomilaj muqubꞌal chike ri qꞌalajisanelabꞌ xekamisax kuma ri mam alaq ojertan.
48 Rukꞌ ri kaꞌan alaq kaqꞌalajisaj alaq junam tzij alaq kukꞌ ri mam alaq. Ma rike na xkikꞌul ta ri e qꞌalajisanelabꞌ y xekikamisaj; jenelaꞌ ralaq na kata ta alaq ri kitzij tzꞌibꞌital kanoq, tobꞌ kayijbꞌaꞌ alaq riꞌ ri kimuqubꞌal.
49 »E uwariꞌche ri Dios, ri lik kꞌo saqil naꞌoj rukꞌ, jewaꞌ kubꞌiꞌij: “Kebꞌenutaq bꞌi e qꞌalajisanelabꞌ y e taqoꞌn chikiwach wa tikawex. Y chike kꞌu waꞌ wa aj chak weꞌin, kꞌo ri kekikamisaj y kꞌo ri kekiternabꞌej rukꞌ kꞌax” kacha ri Dios.
Lucas 11 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

Lucas 11:22-49 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

22 Noꞌj we xcꞌun lo junok chic más cꞌo uchukꞌab chwa ri rajaw ja, riꞌ cuchꞌij uchukꞌab, cumaj cꞌu che ri rajaw ja ri chapabal ri lic ucubam ucꞌuꞌx rucꞌ, cucꞌam bi ronoje rubitak re y cujach chique jujun chic.
23 Cambiꞌij cꞌu che alak: China ri na uꞌanom ta re wucꞌ riꞌin, riꞌ aj chꞌaꞌoj chwij. Yey china ri na catoꞌb ta wucꞌ riꞌin che quicꞌamic lo jujun chic, riꞌ e cuwulij wa chac canꞌano.
24 »Echiriꞌ juna itzelilaj uxlabixel quel bi rucꞌ juna ticawex, ri cuꞌano e casutin pa tak luwar catzꞌintzꞌotic re cutzucuj pa cajekiꞌ wi. Yey we na curik taj, cubiꞌij cꞌu chiribil rib: “Quintzelej pe chupa ri wocho, pa xinel lo wi” cachaꞌ.
25 Ecꞌuchiriꞌ coponic, cuꞌrika rachi pachaꞌ juna ja mesom upa y yijbital chi utz.
26 Queꞌec cꞌut, quebuꞌcꞌama chi lo wukub rach itzel uxlabixel más itzel quiwachlibal chwa rire; y conoje cꞌu riꞌ queboquic y quejekiꞌ chiriꞌ. Jecꞌuriꞌlaꞌ, rubinic rachi más cayojtaj chwa ri petinak lok» xcha ri Jesús.
27 Echiriꞌ cꞌa catajin ri Jesús che ubiꞌxiquil waꞌ, cꞌo jun ixok chiquixoꞌl ruqꞌuiyal winak lic co xchꞌawic, jewaꞌ xubiꞌij che: —Nim ukꞌij ralaxic rixok xyaꞌw e la chwachulew y xtzꞌumtisan e la —xchaꞌ.
28 Noꞌj ri Jesús xubiꞌij che: —Más nim quikꞌij calaxic ri quetaw re y quecojow re Rutzij Upixab ri Dios —xchaꞌ.
29 Echiriꞌ uqꞌuiyal winak catajin quimolotajic rucꞌ ri Jesús, rire xujek ubiꞌxiquil chique: «Ri ticawex re wakꞌij ora lic itzel quicꞌuꞌx, ma e caquitzꞌonoj canꞌan juna cꞌutubal re ruchukꞌab ri Dios chiquiwach. Noꞌj na cayaꞌtaj ta cꞌu waꞌ chique, ma xew cayaꞌtaj ri cꞌutubal xꞌaniꞌ ojertan rucꞌ ri Jonás.
30 Ma jelaꞌ pachaꞌ ri Jonás xoluꞌana jun cꞌutubal chiquiwach ri aj Nínive, jecꞌuriꞌlaꞌ Ralaxel Chiquixoꞌl Ticawex coluꞌana jun cꞌutubal chiquiwach ri ticawex re wakꞌij ora.
31 »Echiriꞌ copon ri kꞌij re kꞌatbal tzij, cayactaj lo ri reina re pa sur y cucoj quimac ri ticawex re wakꞌij ora. Ma rojertan lic naj petinak wi rire chaꞌ coluꞌxiquinaj runaꞌoj ri rey Salomón. Noꞌj ri ticawex re wakꞌij ora, cꞌo jun chiquixoꞌl más cꞌo uwach chwa ri Salomón, yey na queboc tane il che.
32 »Jecꞌulaꞌ ri winak aj Nínive re ojertan queyactaj chupa ri kꞌij re kꞌatbal tzij y caquicoj quimac ri ticawex re wakꞌij ora. Ma rique xquitzelej quitzij chwach ri Dios ruma ri tzijonic xuꞌan ri Jonás chiquiwach. Noꞌj ri ticawex re wakꞌij ora, cꞌo jun chiquixoꞌl más cꞌo uwach chwa ri Jonás, yey na queboc tane il che.
33 »Na jinta junok echiriꞌ cutzij juna akꞌ, queꞌrewaj lo chupa juna luwar pa na kꞌalaj ta wi. Na cuchꞌuk tane uwiꞌ rucꞌ juna mulul re pajbal; ri cuꞌan che, e cuya lo chupa rucꞌolibal chicaj chaꞌ jelaꞌ cutzij quiwiꞌ ri queboc bi.
34 »Ri kawach e pachaꞌ candil re ri kacuerpo, ma ruma waꞌ cojtzuꞌnic chaꞌ utz cojbinic. Jecꞌulaꞌ, we ri kawach lic utz uꞌanom, ronoje ri kacuerpo nojinak che kꞌijsak y cakil cꞌu ronoje chi utz. Noꞌj we ri kawach na utz taj, ronoje ri kacuerpo cꞌo pa kꞌekuꞌm.
35 »Lic cꞌu chajij ib alak; e mabiꞌij alak: “Oj cꞌo pa kꞌijsak”, yey na canaꞌbej ta alak pa kꞌekuꞌm cꞌo wi alak.
36 Noꞌj we pakatzij wi cꞌo chi alak pa kꞌijsak y na jinta chi re ri kꞌekuꞌm che alak, riꞌ ronoje cakꞌalajin chiwach alak jelaꞌ pachaꞌ juna candil cutzij ri be alak rucꞌ ruwonibal» xchaꞌ.
37 Ecꞌuchiriꞌ ri Jesús xuqꞌuis cacꞌutunic, xsiqꞌuix ruma jun fariseo chaꞌ queꞌwoꞌka chirocho. Ri Jesús xeꞌec, xoc cꞌu chupa ri ja y xtzꞌuyiꞌ chwa ri mexa.
38 Echiriꞌ xril waꞌ ri fariseo, lic xcam ranimaꞌ che ma na xuchꞌaj ta nabe rukꞌab jelaꞌ pachaꞌ caquiꞌan che ri quijoskꞌiquil ri fariseos.
39 Ecꞌu ri Kanimajawal jewaꞌ xubiꞌij che: —Ralak alak fariseos lic coc alak il che ri cachꞌaj alak chi utz ri rij ri vaso y ri lak pero na coc ta alak il che uchꞌajic rupa. Jecꞌuriꞌlaꞌ ralak lic coc alak il che ri joskꞌinic re ri cuerpo, pero lic nojinak ri animaꞌ alak che rayinic y che ri na utz taj.
40 »¡Lic na jinta cꞌana naꞌoj alak! Ri Jun xꞌanaw re ri quilitaj che ri cuerpo alak, ¿na e ta neba ri xꞌanaw re ri animaꞌ alak?
41 We pakatzij wi caꞌaj alak cuꞌan chom ri binic silabic alak chwach ri Kakaw, sipan alak chique ri nibaꞌib rucꞌ ri cꞌo ucꞌ alak.
42 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak fariseos! Lic coc alak il che jujun tzijpixab, ma caya alak che ri Dios ri diezmo re ri arweno, re ri ruda y re ronoje ichaj; noꞌj na caꞌan ta alak ri lic usucꞌ y na cꞌax ta canaꞌ alak ri Dios. Yey ri lic chirajawaxic wi e caꞌan alak ri usucꞌ y cꞌax canaꞌ alak ri Dios, junam rucꞌ ri caya alak ri diezmo alak.
43 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak fariseos, ri lic caꞌan nim che ib alak! Ma lic cucꞌul cꞌuꞌx alak ri catzꞌuyiꞌ alak pa tak sinagogas chupa ri tzꞌulibal que ri lic cꞌo quiwach y lic cucꞌul cꞌuꞌx alak ri cayaꞌ rutzil wach alak pa quilitaj wi alak.
44 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! Xa queb palaj alak, ma e quechꞌulaj alak ri winak rucꞌ ri cacꞌut alak. Pachaꞌ alak mukubal que animaꞌ na quilitaj taj; ecꞌu ri winak quebicꞌow puwiꞌ y na caquinaꞌbej taj rucꞌ waꞌ caquichꞌulaj quib» xchaꞌ.
45 Ecꞌuchiriꞌ, jun chique ri e aj cꞌutunel re ri tzijpixab jewaꞌ xubiꞌij che ri Jesús: —Lal tijonel, echiriꞌ cabiꞌij la waꞌ, oj jun riꞌoj cojyaj la —xchaꞌ.
46 Ri Jesús xubiꞌij: «¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab! Lic caꞌan alak cꞌax chique ri winak rucꞌ ri takanic alak. Ma wa takanic alak e pachaꞌ nimak tak ekaꞌn lic al y lic cꞌayew rucꞌaxic; quetak cꞌu alak ri winak chaꞌ caquekaj bi yey ralak na caꞌaj tane alak catoꞌb cꞌana alak rucꞌ waꞌ.
47 »¡Lic tokꞌoꞌ wach alak! Ma cayac alak chomilaj mukubal chique ri kꞌalajisanelab xecamisax cuma ri mam alak ojertan.
48 Rucꞌ ri caꞌan alak cakꞌalajisaj alak junam tzij alak cucꞌ ri mam alak. Ma rique na xquicꞌul ta ri e kꞌalajisanelab y xequicamisaj; jenelaꞌ ralak na cata ta alak ri quitzij tzꞌibital canok, tob cayijbaꞌ alak riꞌ ri quimukubal.
49 »E uwariꞌche ri Dios, ri lic cꞌo sakil naꞌoj rucꞌ, jewaꞌ cubiꞌij: “Quebenutak bi e kꞌalajisanelab y e takoꞌn chiquiwach wa ticawex. Y chique cꞌu waꞌ wa aj chac weꞌin, cꞌo ri quequicamisaj y cꞌo ri quequiternabej rucꞌ cꞌax” cacha ri Dios.
Lucas 11 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo