Text copied!
Bibles in Achi

Lucas 10:3-39 in Achi

Help us?

San Lucas 10:3-39 in I 'utz laj tzij re i dios

3 Jix yix pa chac. Quix in tak bic pacha ix ral tak chij chiquixol i utiw.
4 Are qui maj i be, mi cʼam bi wach i qui tijo, xak mi ne i mer, loʼbal-re; xak mi cʼam chubi jumolaj i xajab; xak mi bay iwib pa tak be chi chʼaʼatic.
5 Niʼpa i ja pa quix oc wi, chi tioxij i rajaw ja, chi tzʼonoj i ʼutz re i Dios piquiwi niʼpa i je ʼo ruʼ ja.
6 I rajaw ja, we ʼutz u cʼux, ca qʼuiji i ʼutz-le puwi chi xi tzʼonoj che i Dios. Xak we n-ʼus ta i cʼulaxic quiqui ʼano, mi tzʼonoj ʼuri i ʼutz re i Dios piquiwi.
7 We xi riko pa i quix cʼulax wi, chix ʼol chila cʼa te qui canaj we xix el chila, toʼ mix bin chi tak ja. Wach quiqui sujuj chiwe tzuk-bal-iwe, chi tija y chi tuʼu. ʼUtz we quix qui tzuk na, man jun aj chac ca majaw che chi ca toj na man u chʼacom.
8 Are quix oc che jun tinimit, we quix qui cʼulaj, chi tija wach quiqui sujuj chiwe, xak
9 che iwutzirsaj i iwabib je ʼo chila; chi bij chique i winak: “I ʼatbal tzij re i Dios ya ca jekanic, nakaj chic ʼo wi chiwe,” chix chok chique.
10 Yix, we xix upon che jun tinimit y n-quix qui cʼulaj taj, chix el ʼuri pa be y chi bij chique:
11 “I ulew re i tinimit yix chi xnaqʼui che i kakan, caka pu can chiwach; iri, cʼutbal-re chiwe, chikul yix ʼo wi i mac. Xui-ri, cha cʼun chi cʼux, i ʼutz laj ʼatbal tzij re i Dios ka sujum chiwe, y n-xiwaj taj,” chix chok chique.
12 Quin bij iri chiwe: pa qʼuisbal ʼij, nim i tojpen ca tzak na puwi i tinimit-le. Nim ni tojpen ca pe na puwi, chuwach i mal laj tinimit Sodóma —xu bij i Jesus chique u tijoxelab.
13 Xu bij i Jesus chique i winak: —¡Toʼ i wach yix, ix aj tinimit Corazin! ¡Toʼ i wach yix, ix aj tinimit Betsáida! Nic are wi qui coj qui mac i queb tinimit Tíro y Sidon, man n-ta Dios cuʼ qui bij yix. Xui-ri, we tene in ʼanom uqʼuial milágro cuʼ ique pacha in ʼanom iwuʼ yix, ique ʼuri ya qui jalwachim tene chic-i i qui cʼaslemal; xak que bison tene-ri rumal i qui mac.
14 Xui-ri yix ni jalwachim ta i cʼaslemal; are ca cʼun i qʼuisbal ʼij, nim ni tojpen ca pe piwi, chuwach i tojpen chi ca pe piquiwi i je aj Tíro, i je aj Sidon.
15 Xak yix, chi ix aj tinimit Capernaum, qui chʼob yix lic ix ʼutz, ya mer quix oc chila chicaj, qui bij yix. Xui-ri, ya mer quix kaj pa ʼaʼ. (Queje ile xu bij i Jesus chique.) Teʼuri xu bij chique u tijoxelab:
16 —Pachin jun lic cu coj retalil wach i qui bij yix, queʼel ʼuri che chi ca tijin chu cojic wach i quin bij yin; xak pachin jun quix u xutuj yix, queʼel ʼuri chi are yin quin u xutuj. Pachin jun quin u xutuj, queʼelok chi cu xutuj i Dios, chi in takawnak lok. (Queje xu bij i Jesus ile chique.)
17 Xoʼon panok, xe tzalij li seténta, lic que quicotic. Xqui bij: —Kajwal, nim i choʼab xa ya pakaʼab. Xak ʼo ne li itzel tew xe ʼel chique i winak are xka cuxtaj a bi chique —xqui bij che.
18 I Jesus xu bij chique: —Xak i itzel, chi Satanas, xkaj u choʼab, xwil yin wach u tzakic pacha jun ray aj chicaj.
19 Katzij, nim i choʼab in yom chiwe: quix bin na piquiwi i cumatz, tak i sinaj, y n-ta cʼax quiqui ʼan chiwe. Quix tiqui che itzel, ronojel i u choʼab y n-ta cu ʼan chiwe.
20 Xui-ri, mix quicot che ile. Mix quicot rumal itzel tew chi que cojon chiwe, chi que ʼanmaj chiwach. Are, chix quicot che, chi tzʼibtal chic i bi chila chicaj. (Queje xu bij i Jesus ile chique.)
21 Are ʼuri, i Jesus lic ca quicot rumal u Tewal i Dios; xu jek chʼaʼatic ruʼ i Dios. Xu bij: —Quin cʼamwaj, quin tioxij chawe, Ta, chi at rajaw i caj, at rajaw i ulew. Quin tioxij chawe man a yom chique i n-ti qui ʼij chi quiqui ta u be wach a chʼobom yet. Xui-ri awuwam u wach chique i ʼo qui noʼoj, chique i nimak qui nojbal. Queje xa ʼan ile, Ta, man queje ile cawaj yet —xu bij i Jesus.
22 Teʼuri xu bij chique i winak: —Ronojel niʼpa i ʼolic, in Kajaw u yom pinʼab yin. Mi jun retaʼam pachin i u Cʼojol i Dios, xui i Ta chicaj. Xak mi jun retaʼam pachin i Ta; xui yin chi in u Cʼojol wetaʼam, xak niʼpa i winak chi quin ʼalijinsaj i Dios chique, quetaʼam. Queje xu bij i Jesus ile chique i winak.
23 Are ʼuri, i Jesus xe u takej i u tijoxelab. Xu bij chique ique quituquel: —ʼUtz iwe yix, rumal wach tak quix tijin chi rilic.
24 Quin bij iri chiwe: Je qʼui ajbil u tzij i Dios ujer, xak i nimak tak ʼatol tzij, xcaj rilic u wach, niʼpa tak i quix tijin yix chi rilic woʼor, péro n-xquil taj; xcaj te u tayic i tzij chi quix tijin yix chu tayic, péro n-xqui ta taj. (Queje ile xu bij i Jesus chique i u tijoxelab.)
25 ʼO jun tijonel re i ujer ʼatbal tzij, craj ire cu cʼam u pam i Jesus; xwalijic y xa ʼe ruʼ; xu tzʼonoj che: —Tijonel, ¿Wach i quin ʼan na, quin rikbej re in cʼaslemal chi n-tu qʼuisic? —xu bij.
26 I Jesus xu laʼ u wach che: —¿Wach cu bij i ujer ʼatbal tzij? ¿Wach cawil yet che i wuj-le? —xu bij che.
27 Ire xu bij: —Cu bij i u wuj i Dios, “Chawaj Awajwal Dios ronojel a cʼux, ronojel awanima, ronojel a nojbal, ronojel a choʼab,” cu bij. Xak cu bij: “Chawaj a loʼcʼanij pacha cawaj awib yet,” queje ile tzʼibtal canok —xu bij i achi.
28 Teʼuri i Jesus xi bij che: —ʼUtz i xa bij; we queje ca ʼan yet ile, ca rik ʼuri a cʼaslemal —coʼono.
29 I tijonel re i tzij pixab, craj ire lic ʼo u noʼoj quiquil ni winak; rumal-i xu tzʼonoj chic: —¿Je pachin in loʼcʼanij? —xu bij.
30 Are ʼuri i Jesus xu jek u bixquil jun tijojbal tzij che. Xu bij: —ʼO jun aj Israel xel pa Jerusalen, ʼenam-re pa Jerico. Are ca tijin chi be, xe u cʼulaj juban iliʼomab y xqui chapo. Xquelʼaj ubitak-re, xak i u ʼuʼ. Xqui ʼan cʼax che, laj xqui camsaj canok; y xe ʼec.
31 Jun rat u ʼonquil ile, ʼo jun sacerdóte xicʼaw che i be-le. Are xril i achi chi ʼantal cʼax che, xu sol u be chuwach.
32 Xoʼon chupanok, ʼo jun aj patan pa rachoch i Dios xak xicʼaw che i be-le. Are xupon chila pa ʼo wi i achi, xui xrilo, xak xu sol u be chuwach, y xa ʼec.
33 Xoʼon chupan jubiʼ, ʼo jun achi aj Samária ca tijin chi be, xicʼaw ruʼ. Ire, are xrilo, lic cʼax xu na u cʼux,
34 y xtejeb ruʼ. Xu cunaj i soctajnak che; xu coj acéite che, tak i víno. Y xu xim ruʼ cʼul. Teʼuri xu ya bi chirij u caway y xu cʼam bic; xu tzucuj u posar y xu chajij.
35 Chucab ʼij, are ya cu maj u be, xu ya can mer che i rajaw i posar. Xu bij che: “Ca chajij i achi-ri chwe, y we n-coʼon ti mer-le, are quin tzalij chalok, quin yijba chawe,” xu bij. (Queje i tijojbal tzij ile xu bij i Jesus che i tijonel re i ʼatbal tzij.)
36 Teʼuri xu bij che: —Woʼor cha bij chwe wach ca chʼob yet che ile. ¿Pachin chique i je oxib-le xu ʼan u loʼcʼanij che i achi chi soctajnak cumal iliʼomab? —xu bij.
37 I tijonel re i ʼatbal tzij xu bij: —Are i jun chi cʼax xu na i achi soctajnak —coʼono. Teʼuri i Jesus xu bij che: —Xak yet queje cha ʼana ile —coʼon che.
38 I Jesus xu maj chubi u be, y xupon che jun aldéa pa ʼo wi i rachoch jun ixok, ati Márta u bi. Ire xu cʼulaj i Jesus ruʼ ja.
39 I ixok-le, ʼo jun u chaʼ, ati Mariy u bi. Ire xcubi chi rakan i Jesus, cu tabej-re wach i cu bij.

Lucas 10:3-39 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

3 ¡Jix! Pero chitapeꞌ: Riꞌin kixintaq bꞌi pachaꞌ ix bꞌexex chikixoꞌl utiw.
4 »Echiriꞌ kixꞌek, mikꞌam bꞌi ukꞌolibꞌal imeyo, mikꞌam bꞌi itebꞌ, mikꞌam bꞌi jun chik molaꞌj ixajabꞌ. Yey mixtakꞌiꞌ pa bꞌe re kiya kan rutzil uwach junoq.
5 »We xixok chuchiꞌ juna ja, ri nabꞌe ichꞌaꞌtem kibꞌiꞌij e waꞌ: “Kꞌola ri utzil chomal re ri Dios pawiꞌ alaq.”
6 We kꞌo junoq chiriꞌ lik karaj kukꞌul ri utzil chomal re ri Dios, kukꞌul kꞌu riꞌ. Noꞌj we na jinta kakꞌuluw re ri utzil chomal re ri Dios, waꞌ katzelej tanchi lo iwukꞌ.
7 Pa kixkꞌul wi, chixkanaj chiriꞌ chupa ri ja; mixqꞌax che jujun chik ja. Utz kitij ri kayaꞌ chiwe; ma e junoq kachakunik, lik taqal che katojik.
8 We xixok chupa juna tinamit y xixkꞌul pa juna ja, chitijaꞌ saꞌ ri kayaꞌ lo chiwach y mitzꞌonoj ri kiwaj riꞌix.
9 »Chebꞌikunaj kꞌu ri e yewaꞌibꞌ e kꞌo chupa ri tinamit y chibꞌiꞌij chike konoje: “Rutaqanik ri Dios xa naqaj chi kꞌo wi lo che alaq.”
10 »We xixok kꞌu chupa juna tinamit yey na kixkꞌul taj, chixelubꞌi pa taq bꞌe y chibꞌiꞌij:
11 “Tobꞌ ne rulew re wa tinamit alaq kꞌo che ri qaqan, kaqapuꞌ kanoq chaꞌ ketaꞌmaj alaq na utz ta ri xꞌan alaq. Pero chetaꞌmaj alaq chi utz waꞌ: Rutaqanik ri Dios xa naqaj chi kꞌo wi lo che alaq” kixchaꞌ.
12 Kambꞌiꞌij kꞌu chiwe: Más lik kꞌax ri kape na pakiwi ri tinamit na kakikꞌul ta ri Utzilaj Tzij, chwa ri kape pakiwi ri e aj Sodoma y ri e aj Gomorra.
13 »¡Lik toqꞌoꞌ iwach ri ix aj Corazín! ¡Lik toqꞌoꞌ iwach ri ix aj Betsaida! Ma we ta chupa ri tinamit Tiro y ri tinamit Sidón xilitaj wi wa kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ ri Dios xinꞌan chiwach riꞌix, kꞌo tan qꞌij ta lo riꞌ xkitzelej kitzij chwach ri Dios, kikojom kꞌu kiqꞌuꞌ kꞌax rij y kitzꞌuyubꞌam kibꞌ pa chaaj ruma ri kibꞌis.
14 E uwariꞌche echiriꞌ kopon ri qꞌij re ri qꞌatbꞌal tzij, más nim ri kꞌaxkꞌobꞌik kape piwiꞌ chwa ri kꞌaxkꞌobꞌik kape pakiwi ri winaq re ri tinamit Tiro y ri tinamit Sidón.
15 Ekꞌu ri ix aj Capernaúm, e chiwach riꞌix lik yakom chi iqꞌij kꞌa chikaj; yey na e ta riꞌ, ma lik kakꞌaq ne bꞌi iqꞌij y kixkꞌaq ne bꞌi kꞌa chi xibꞌalbꞌaꞌ re tijbꞌal kꞌax.
16 »China ri kataw iweꞌix, in ri kinuto; china ri tzel kilow iwe, in ri tzel kinrilo; china ri tzel kilow we riꞌin, e tzel karil ri Jun taqayom lo we riꞌin» xcha ri Jesús.
17 Xebꞌek kꞌu riꞌ ri setenta. Y ekꞌuchiriꞌ xetzelej loq, lik kekiꞌkotik. Xkitzijoj kꞌu che ri Jesús: —Qajawal, ¡taq ri itzel uxlabꞌixel xkikoj qatzij echiriꞌ chupa ri bꞌiꞌ la xojtaqan che kebꞌel bꞌi chike ri winaq! —xechaꞌ.
18 Ri Jesús xubꞌiꞌij chike: —Riꞌin xinwil ri Satanás xkꞌaq lo chikaj pachaꞌ jun rayo.
19 ¡Chiwilapeꞌ! Riꞌin nuyaꞌom ichuqꞌabꞌ chaꞌ kichꞌij uchuqꞌabꞌ ritzel winaq y na jinta kꞌo kikꞌulumaj tobꞌ ne kiyiqꞌiyaꞌ kiwiꞌ kumatz y sinaꞌj.
20 Pero riꞌix mixkiꞌkot ruma kakikoj itzij ri itzel uxlabꞌixel; e chixkiꞌkota ruma tzꞌibꞌital ribꞌiꞌ chilaꞌ chikaj —xchaꞌ.
21 Ekꞌu laꞌ la joqꞌotaj, ri Jesús lik xkiꞌkot ruma ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios y xubꞌiꞌij: «Nuqaw, kanyak qꞌij la, Lal Rajaw ruwa kaj y ruwachulew, ma taq ri qꞌalajisam la chike ri lik kakiꞌan chꞌutiꞌn che kibꞌ, waꞌ ewam la chikiwach ri lik kꞌo kinaꞌoj y lik kꞌo kimajom. Jelaꞌ xꞌan la, Nuqaw, ma e xꞌaj la riꞌ» xchaꞌ.
22 Tekꞌuchiriꞌ, xubꞌiꞌij chike ri tikawex: «Ronoje taq ri kꞌolik yaꞌtal lo panuqꞌabꞌ ruma ri Nuqaw. Na jinta kꞌu junoq umajom usukꞌ chi utz saꞌ ruwach Rukꞌajol ri Dios; xew ri Qaqaw Dios etaꞌmayom re. Y na jinta ne junoq umajom usukꞌ chi utz saꞌ ruwach ri Qaqaw Dios, xew Rukꞌajol ri Dios etaꞌmayom re; yey puqꞌabꞌ kꞌu riꞌ Rukꞌajol kꞌo wi china chike karaj kuqꞌalajisaj wi waꞌ» xchaꞌ.
23 Tekꞌuchiriꞌ xqibꞌ kukꞌ rutijoꞌn y e laꞌ xa kitukel xubꞌiꞌij chike: «Nim kiqꞌij kalaxik ri kakilo janipa ri iwilom riꞌix.
24 Ma kambꞌiꞌij kꞌu chiwe lik e kꞌi ri qꞌalajisanelabꞌ y ri taqanelabꞌ re ojertan lik xkaj kakil bꞌi janipa ri kiwil riꞌix woꞌora, pero na xkimaj ta chi rilik bꞌi. Lik xkaj kakita bꞌi janipa ri kita riꞌix woꞌora, pero na xkimaj ta chi utayik bꞌi» xchaꞌ.
25 Kꞌo jun aj kꞌutunel re ri tzijpixabꞌ xyaktajik y jewaꞌ xubꞌiꞌij chaꞌ kukꞌam upa ri Jesús: —Wajawal, ¿saꞌ ri kanꞌano chaꞌ kꞌo nukꞌaslemal na jinta utaqexik? —xchaꞌ.
26 Ri Jesús xubꞌiꞌij che: —¿Saꞌ ri tzꞌibꞌital chupa Rutzij Upixabꞌ ri Dios? ¿Saꞌ ri kamaj la usukꞌ che? —xchaꞌ.
27 Y raj wach xukꞌul uwach: —Jewaꞌ tzꞌibꞌitalik: Kꞌax chanaꞌa ra Dios Qajawxel rukꞌ ronoje awanimaꞌ, rukꞌ ronoje akꞌuꞌx, rukꞌ ronoje achuqꞌabꞌ y rukꞌ ronoje anaꞌoj; yey Kꞌax chanaꞌa rawatz-achaqꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri kꞌax kanaꞌ awibꞌ riꞌat —xchaꞌ.
28 Y ri Jesús xubꞌiꞌij che: —Lik utz ri xkꞌulubꞌej wi la uwach. ꞌAna kꞌu la waꞌ y kakꞌojiꞌ kꞌaslemal la na jinta utaqexik —xchaꞌ.
29 Pero raj wach na karaj taj kutzaq ribꞌ y xubꞌiꞌij kꞌu che ri Jesús: —¿Yey china ri watz-nuchaqꞌ? —xchaꞌ.
30 Ri Jesús jewaꞌ xubꞌiꞌij che: «Kꞌo jun achi xel chupa ri tinamit Jerusalem y xeꞌek pa ri tinamit Jericó. Pa bꞌe kꞌut xtzaq pakiqꞌabꞌ jujun eleqꞌomabꞌ. Releqꞌomabꞌ xkimaj bꞌi ronoje rubꞌitaq re y lik xkiꞌan kan kꞌax che. Kajekꞌowik xkiya kanoq y xebꞌek.
31 »Ekꞌuchiriꞌ, chupa ri bꞌe xkꞌun lo jun aj chakunel pa Rocho Dios. Y echiriꞌ xril rachi ꞌanom kan kꞌax che, xa xutzuꞌ kanoq y xikꞌowik.
32 »Tekꞌuchiriꞌ xkꞌun lo jun chik achi aj levita, toꞌbꞌel ke raj chakunel pa Rocho Dios. Echiriꞌ xopon chunaqaj rachi ꞌanom kan kꞌax che, xa xutzuꞌ kanoq y xikꞌowik.
33 »Xkꞌun kꞌu lo jun achi aj Samaria. Echiriꞌ xkꞌun chunaqaj rachi ꞌanom kan kꞌax che y xrilo saꞌ ruꞌanom, lik xjuchꞌ kaꞌn pa ranimaꞌ.
34 Xqibꞌ kꞌu rukꞌ, xukunaj uwach rukꞌax rukꞌ aceite y rukꞌ vino, y xuchꞌuq uwach rukꞌax rukꞌ kꞌul. Xuyak bꞌi chwi rukawayuꞌ, xukꞌam bꞌi chupa jun mesón y xuchajij chi utz.
35 Echiriꞌ xel chiriꞌ chukaꞌm qꞌij, xresaj lo kaꞌibꞌ denarios pubꞌolxa y xuya kan che ri rajaw ri mesón, y jewaꞌ xubꞌiꞌij che: “Chajij ko la waꞌchi chwe. We na xuꞌan ta kꞌu wa puaq kanya kan cheꞌla, echiriꞌ kintzelej loq, kanyijbꞌaꞌ cheꞌla” xchaꞌ.»
36 Tekꞌuchiriꞌ ri Jesús xubꞌiꞌij che raj kꞌutunel: —Chiwach rilal, ¿china chike wa oxibꞌ achijabꞌ xuꞌan ratz-uchaqꞌ rachi xchapataj kuma releqꞌomabꞌ pa bꞌe? —xchaꞌ.
37 Raj kꞌutunel xubꞌiꞌij: —Chinuwach riꞌin, e ri jun xukꞌut ri kꞌaxnaꞌbꞌal ukꞌuꞌx che —xchaꞌ. Ekꞌuchiriꞌ xubꞌiꞌij ri Jesús che: —Lik areꞌ. Jelaꞌ kꞌu riꞌ ꞌana la rilal —xchaꞌ.
38 Echiriꞌ ri Jesús kꞌo chi bꞌe, xok chupa jun aldea. Chiriꞌ kꞌo jun ixoq Marta rubꞌiꞌ y rire xukꞌul ri Jesús chirocho.
39 Wiꞌxoq Marta kꞌo jun uchaqꞌ María rubꞌiꞌ. Ekꞌu ri María xtzꞌuyiꞌ chwach ri Jesús chaꞌ kuta ri kubꞌiꞌij.
Lucas 10 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

Lucas 10:3-39 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

3 ¡Jix! Pero chitapeꞌ: Riꞌin quixintak bi pachaꞌ ix bexex chiquixoꞌl utiw.
4 »Echiriꞌ quixꞌec, micꞌam bi ucꞌolibal imeyo, micꞌam bi iteb, micꞌam bi jun chic molaꞌj ixajab. Yey mixtaqꞌuiꞌ pa be re quiya can rutzil uwach junok.
5 »We xixoc chuchiꞌ juna ja, ri nabe ichꞌaꞌtem quibiꞌij e waꞌ: “Cꞌola ri utzil chomal re ri Dios pawiꞌ alak.”
6 We cꞌo junok chiriꞌ lic caraj cucꞌul ri utzil chomal re ri Dios, cucꞌul cꞌu riꞌ. Noꞌj we na jinta cacꞌuluw re ri utzil chomal re ri Dios, waꞌ catzelej tanchi lo iwucꞌ.
7 Pa quixcꞌul wi, chixcanaj chiriꞌ chupa ri ja; mixkꞌax che jujun chic ja. Utz quitij ri cayaꞌ chiwe; ma e junok cachacunic, lic takal che catojic.
8 We xixoc chupa juna tinamit y xixcꞌul pa juna ja, chitijaꞌ saꞌ ri cayaꞌ lo chiwach y mitzꞌonoj ri quiwaj riꞌix.
9 »Chebicunaj cꞌu ri e yewaꞌib e cꞌo chupa ri tinamit y chibiꞌij chique conoje: “Rutakanic ri Dios xa nakaj chi cꞌo wi lo che alak.”
10 »We xixoc cꞌu chupa juna tinamit yey na quixcꞌul taj, chixelubi pa tak be y chibiꞌij:
11 “Tob ne rulew re wa tinamit alak cꞌo che ri kakan, cakapuꞌ canok chaꞌ quetaꞌmaj alak na utz ta ri xꞌan alak. Pero chetaꞌmaj alak chi utz waꞌ: Rutakanic ri Dios xa nakaj chi cꞌo wi lo che alak” quixchaꞌ.
12 Cambiꞌij cꞌu chiwe: Más lic cꞌax ri cape na paquiwi ri tinamit na caquicꞌul ta ri Utzilaj Tzij, chwa ri cape paquiwi ri e aj Sodoma y ri e aj Gomorra.
13 »¡Lic tokꞌoꞌ iwach ri ix aj Corazín! ¡Lic tokꞌoꞌ iwach ri ix aj Betsaida! Ma we ta chupa ri tinamit Tiro y ri tinamit Sidón xilitaj wi wa cꞌutubal re ruchukꞌab ri Dios xinꞌan chiwach riꞌix, cꞌo tan kꞌij ta lo riꞌ xquitzelej quitzij chwach ri Dios, quicojom cꞌu quikꞌuꞌ cꞌax rij y quitzꞌuyubam quib pa chaaj ruma ri quibis.
14 E uwariꞌche echiriꞌ copon ri kꞌij re ri kꞌatbal tzij, más nim ri cꞌaxcꞌobic cape piwiꞌ chwa ri cꞌaxcꞌobic cape paquiwi ri winak re ri tinamit Tiro y ri tinamit Sidón.
15 Ecꞌu ri ix aj Capernaúm, e chiwach riꞌix lic yacom chi ikꞌij cꞌa chicaj; yey na e ta riꞌ, ma lic cacꞌak ne bi ikꞌij y quixcꞌak ne bi cꞌa chi xibalbaꞌ re tijbal cꞌax.
16 »China ri cataw iweꞌix, in ri quinuto; china ri tzel quilow iwe, in ri tzel quinrilo; china ri tzel quilow we riꞌin, e tzel caril ri Jun takayom lo we riꞌin» xcha ri Jesús.
17 Xebec cꞌu riꞌ ri setenta. Y ecꞌuchiriꞌ xetzelej lok, lic quequiꞌcotic. Xquitzijoj cꞌu che ri Jesús: —Kajawal, ¡tak ri itzel uxlabixel xquicoj katzij echiriꞌ chupa ri biꞌ la xojtakan che quebel bi chique ri winak! —xechaꞌ.
18 Ri Jesús xubiꞌij chique: —Riꞌin xinwil ri Satanás xcꞌak lo chicaj pachaꞌ jun rayo.
19 ¡Chiwilapeꞌ! Riꞌin nuyaꞌom ichukꞌab chaꞌ quichꞌij uchukꞌab ritzel winak y na jinta cꞌo quicꞌulumaj tob ne quiyikꞌiyaꞌ quiwiꞌ cumatz y sinaꞌj.
20 Pero riꞌix mixquiꞌcot ruma caquicoj itzij ri itzel uxlabixel; e chixquiꞌcota ruma tzꞌibital ribiꞌ chilaꞌ chicaj —xchaꞌ.
21 Ecꞌu laꞌ la jokꞌotaj, ri Jesús lic xquiꞌcot ruma ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios y xubiꞌij: «Nukaw, canyac kꞌij la, Lal Rajaw ruwa caj y ruwachulew, ma tak ri kꞌalajisam la chique ri lic caquiꞌan chꞌutiꞌn che quib, waꞌ ewam la chiquiwach ri lic cꞌo quinaꞌoj y lic cꞌo quimajom. Jelaꞌ xꞌan la, Nukaw, ma e xꞌaj la riꞌ» xchaꞌ.
22 Tecꞌuchiriꞌ, xubiꞌij chique ri ticawex: «Ronoje tak ri cꞌolic yaꞌtal lo panukꞌab ruma ri Nukaw. Na jinta cꞌu junok umajom usucꞌ chi utz saꞌ ruwach Rucꞌajol ri Dios; xew ri Kakaw Dios etaꞌmayom re. Y na jinta ne junok umajom usucꞌ chi utz saꞌ ruwach ri Kakaw Dios, xew Rucꞌajol ri Dios etaꞌmayom re; yey pukꞌab cꞌu riꞌ Rucꞌajol cꞌo wi china chique caraj cukꞌalajisaj wi waꞌ» xchaꞌ.
23 Tecꞌuchiriꞌ xkib cucꞌ rutijoꞌn y e laꞌ xa quituquel xubiꞌij chique: «Nim quikꞌij calaxic ri caquilo janipa ri iwilom riꞌix.
24 Ma cambiꞌij cꞌu chiwe lic e qꞌui ri kꞌalajisanelab y ri takanelab re ojertan lic xcaj caquil bi janipa ri quiwil riꞌix woꞌora, pero na xquimaj ta chi rilic bi. Lic xcaj caquita bi janipa ri quita riꞌix woꞌora, pero na xquimaj ta chi utayic bi» xchaꞌ.
25 Cꞌo jun aj cꞌutunel re ri tzijpixab xyactajic y jewaꞌ xubiꞌij chaꞌ cucꞌam upa ri Jesús: —Wajawal, ¿saꞌ ri canꞌano chaꞌ cꞌo nucꞌaslemal na jinta utakexic? —xchaꞌ.
26 Ri Jesús xubiꞌij che: —¿Saꞌ ri tzꞌibital chupa Rutzij Upixab ri Dios? ¿Saꞌ ri camaj la usucꞌ che? —xchaꞌ.
27 Y raj wach xucꞌul uwach: —Jewaꞌ tzꞌibitalic: Cꞌax chanaꞌa ra Dios Kajawxel rucꞌ ronoje awanimaꞌ, rucꞌ ronoje acꞌuꞌx, rucꞌ ronoje achukꞌab y rucꞌ ronoje anaꞌoj; yey Cꞌax chanaꞌa rawatz-achakꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri cꞌax canaꞌ awib riꞌat —xchaꞌ.
28 Y ri Jesús xubiꞌij che: —Lic utz ri xcꞌulubej wi la uwach. ꞌAna cꞌu la waꞌ y cacꞌojiꞌ cꞌaslemal la na jinta utakexic —xchaꞌ.
29 Pero raj wach na caraj taj cutzak rib y xubiꞌij cꞌu che ri Jesús: —¿Yey china ri watz-nuchakꞌ? —xchaꞌ.
30 Ri Jesús jewaꞌ xubiꞌij che: «Cꞌo jun achi xel chupa ri tinamit Jerusalem y xeꞌec pa ri tinamit Jericó. Pa be cꞌut xtzak paquikꞌab jujun elekꞌomab. Relekꞌomab xquimaj bi ronoje rubitak re y lic xquiꞌan can cꞌax che. Cajecꞌowic xquiya canok y xebec.
31 »Ecꞌuchiriꞌ, chupa ri be xcꞌun lo jun aj chacunel pa Rocho Dios. Y echiriꞌ xril rachi ꞌanom can cꞌax che, xa xutzuꞌ canok y xicꞌowic.
32 »Tecꞌuchiriꞌ xcꞌun lo jun chic achi aj levita, toꞌbel que raj chacunel pa Rocho Dios. Echiriꞌ xopon chunakaj rachi ꞌanom can cꞌax che, xa xutzuꞌ canok y xicꞌowic.
33 »Xcꞌun cꞌu lo jun achi aj Samaria. Echiriꞌ xcꞌun chunakaj rachi ꞌanom can cꞌax che y xrilo saꞌ ruꞌanom, lic xjuchꞌ caꞌn pa ranimaꞌ.
34 Xkib cꞌu rucꞌ, xucunaj uwach rucꞌax rucꞌ aceite y rucꞌ vino, y xuchꞌuk uwach rucꞌax rucꞌ cꞌul. Xuyac bi chwi rucawayuꞌ, xucꞌam bi chupa jun mesón y xuchajij chi utz.
35 Echiriꞌ xel chiriꞌ chucaꞌm kꞌij, xresaj lo caꞌib denarios pubolxa y xuya can che ri rajaw ri mesón, y jewaꞌ xubiꞌij che: “Chajij co la waꞌchi chwe. We na xuꞌan ta cꞌu wa puak canya can cheꞌla, echiriꞌ quintzelej lok, canyijbaꞌ cheꞌla” xchaꞌ.»
36 Tecꞌuchiriꞌ ri Jesús xubiꞌij che raj cꞌutunel: —Chiwach rilal, ¿china chique wa oxib achijab xuꞌan ratz-uchakꞌ rachi xchapataj cuma relekꞌomab pa be? —xchaꞌ.
37 Raj cꞌutunel xubiꞌij: —Chinuwach riꞌin, e ri jun xucꞌut ri cꞌaxnaꞌbal ucꞌuꞌx che —xchaꞌ. Ecꞌuchiriꞌ xubiꞌij ri Jesús che: —Lic areꞌ. Jelaꞌ cꞌu riꞌ ꞌana la rilal —xchaꞌ.
38 Echiriꞌ ri Jesús cꞌo chi be, xoc chupa jun aldea. Chiriꞌ cꞌo jun ixok Marta rubiꞌ y rire xucꞌul ri Jesús chirocho.
39 Wiꞌxok Marta cꞌo jun uchakꞌ María rubiꞌ. Ecꞌu ri María xtzꞌuyiꞌ chwach ri Jesús chaꞌ cuta ri cubiꞌij.
Lucas 10 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo