Text copied!
Bibles in Achi

Hechos 7:27-56 in Achi

Help us?

Los Hechos 7:27-56 in I 'utz laj tzij re i dios

27 I jun chi u jekom i chʼoʼoj xu tacpuj bi i ma Moises. Xu bij che: “¿Pachin xyaw chawe ca ʼan i ʼatbal tzij pakawi? ¡Mi jun!
28 ¿Cawaj quin a camsaj yin pacha xa ʼan che i aj Egípto iwir?” xu bij che.
29 I ma Moises, are xu ta ile, xa ʼanmajic; xa ʼe cʼa naj che i jyub Madian; chila xjeki wi, n-mer tu tinimit. Are ʼo chila, xe alax queb racʼal.
30 I ma Moises, are ʼo chic cuarénta junab che u jekelem chila pa Madian, ire ca bin che jun taʼaj tzʼinilic chu cʼulel i ral jyub Sinai; xak teʼet xril jun ral cheʼ ca tijin u juluwic, y xwinakir jun ángel chupam i ʼaʼ-le.
31 Ire lic xoc ʼil che, wach i xrilo. Xtejeb pan jubiʼ ruʼ, crilbej-re wach ropis. Are ʼuri xu ta u chʼawbal i Kajwal chi xu bij che:
32 “Yin in Dios que awatit a mam. In qui Dios i mam Abraham, i mam Isaac, i mam Jacob,” coʼono. I ma Moises ca sicsat chic rumal u xibriquil, n-tu cowil u cʼux cu takej.
33 I Kajwal xu bij che: “Waral pa at tacʼal wi, ʼo u ʼij; chawesaj ni a xajab.
34 Yin wilom wach uyej quiqui tij i wacʼal chila pa Egípto; in tom wach oʼej quiqui ʼano. In kajnak lok que ol in to na; que wesaj na chupam i cʼax pa je ʼo wi. Saʼaj wuʼ, cat in tak bi pa Egípto,” xu bij i Dios che i ma Moises.
35 I mam Moises-le, chi chatal rumal i Dios, are i jun chi qui xutum i aj Israel winak. Qui bim che: “¿Pachin xyaw chawe at ʼatol tzij ke yoj? ¿Pachin xyaw chawe ca ʼan i ʼatbal tzij pakawi?” qui bim na che. Are ire-le chi chatal rumal i Dios cu ʼat na tzij piquiwi i aj Israel, xak que resaj pa cʼax. I Dios u takom li ángel ruʼ, che i ral cheʼ chi ca juluwic, xol u bij che wach u patan ca yaʼ che rumal i Dios.
36 Are i mam Moises-le xe resaj li katit ka mam pa Egípto. Are ire-le xa ʼanaw nimak tak milágro nimak tak ʼanic chila pa Egípto, xak che i mar “Cak”, xak chila pa tak jyub tzʼinilic pa xbin wi cuʼ i katit ka mam cuarénta junab.
37 Are i mam Moises-le xu bij chique i aj Israel winak: “Dios cu tak na li jun ajbil u tzij chiwe pacha yin, chi are na jun chique i kach aj tinimit. Chi cojo retalil che wach cu bij na ire chiwe.” Queje ile xu bij i mísmo mam Moises ujer.
38 Are i mam Moises-le ʼo cuʼ i aj Israel winak are qui molom quib che i jyub tzʼinilic. Are ire-le chi xa ʼijlax rumal i ángel che i ral jyub Sinai; are ire-le chi ʼo chila cuʼ i katit ka mam. Che i mam Moises-le, xyaʼ wi i tzij re i ka cʼaslemal, cu yabej-re chake yoj.
39 I mam Moises chatal rumal i Dios, xui-ri i katit ka mam n-xcaj ta quiqui cojo. Xcaj ique caquesaj bi che u patan; xcaj ique que tzalij chic pa Egípto.
40 Are mayal i mam Moises tzam jyub Sinai, ique xqui bij che i mam Aaron; “N-ketaʼam taj wach xa ʼani che i ma Moises-le, chi xoj resaj li Egípto. Mok n-ca cʼun ta chic. Cha ʼana ʼuri juban ka tiox, caka nabsaj bi chakawach,” xe cha.
41 Are ʼuri xqui ʼan jun tiox pacha ral meʼ ca tzunic. Teʼuri xe qui camsaj i chicop quiqui sujuj chuwach. Lic xe quicot ruʼ, wach qui ʼanom ruʼ qui ʼab.
42 Rumal-i, i Dios xu jecʼ rib cuʼ ique. Xe roʼtaj canok; xu ya chique quiqui coj ni u ʼij i chʼumil aj chuwacaj, pacha cacaj ique. Xu ʼan ire chique pacha tzʼibtal can cumal i ajbil u tzij i Dios ujer. Xu bij i Dios: Ix aj Israel winak, che i cuarénta junab chi xix bin pa tak jyub tzʼinilic, ¿xataba chwe yin xi camsaj wi i chicop? ¿Xataba chinwach yin xi poroj wi, cojbal in ʼij yin? N-chwe taj.
43 N-chwe ti yin xi coj wi in ʼij; xa xiwekaj bi i cárpa re i tiox Moloc. Xak xiwekaj bi u qʼuexwach chʼumil, cojbal na re u ʼij i tiox Renfan. I tiox-le, xa yix ix ʼanawnak man qui coj na qui ʼij. Rumal ʼuri, quix wesaj chuwach i jyub yix; quix in tak bi che jun jyub naj, mas cʼa chuwach pan i Babilónia —xu bij i Dios. (Queje ile tzʼibtal canok.)
44 I katit ka mam, are xe bin pa jyub tzʼinilic, ʼo qui cárpa pa quiqui cʼol wi i tzʼalam abaj chi ʼo u tzij u pixab i Dios tzʼibtal chuwach. I cárpa-le are i rachoch i Dios cuʼ ique; i mam Moises xu tak u ʼonquil xak jun ruʼ pacha u bim i Dios che. Xu yijba, lic pacha i u qʼuexwach cʼut-tal che rumal i Dios.
45 I cárpa-le, i katit ka mam xqui ya can piquiʼab i qui muk qui xiquin pa tak lemajil. Queje ile xqui ʼan che cʼa xu rik i ʼij xe oc che i jyub yatal chique rumal i Dios. Xqui cʼam li cuʼ are xe oc li chi, junam ruʼ i ma Josue, chi qui capitan. I aj chʼoʼoj cuʼ, i Dios xe roktaj bi chiquiwach, teʼuri xe jeki i katit ka mam chuwach ulew-i. I cárpa-le are i rachoch i Dios cuʼ, cʼa are xoc i ʼatol tzij mam David.
46 Ire-le, xu rik utzil chomal chuwach i Dios chi xak are i Dios re i ka mam, mam Jacob. I mam David-le xu tzʼonoj che i Dios chi cu ya che cu yijba jun mer rachoch i Dios pu qʼuexel i cárpa.
47 Xui-ri, i Dios n-xu ya ta che we cu yijba; are che u cʼojol xu ya wi, chi ma Salomon.
48 Queje xoʼon ire ile, xui-ri i Dios, chi ʼAtz u ʼIj, n-jekel ta chupam jun ja ʼantalic. Queje pacha u tzʼibam jun ajbil u tzij i Dios ujer, i Dios u bim i tzij-i:
49 I chicaj are in cubibal pa quin ʼat wi tzij; i u wach ulew are u qʼuijibal i wakan. ¿Wach u ʼonquil ni jun wachoch qui ʼan yix? cu bij i Kajwal. ¿Xataba qui yijba jun in muj in soc pa quin uxlan wi?
50 I abaj, i cheʼ, ronojel niʼpa i ʼolic, ¿xataba n-yin ta in yijbawnak? Yin pues. (Queje u tzij i Dios ile chi tzʼibtal canok.)
51 Yix xa ix buy —xu bij i ma Estéban che i ʼatz laj sacerdóte, xak chique i juban aj nucʼbal tʼisbal—, n-quiwaj ta qui ta u be i Dios. Iwanima yix queje pacha i canima i winak chi n-ta Dios cuʼ; xak queje i xiquin. N-quiwaj ti u tayic are ca chʼaw u Tewal i Dios iwuʼ, xak jun ruʼ pacha xqui ʼan iwatit i mam ujer.
52 Conojel i ujer ajbil u tzij i Dios xqui tij cʼax piquiʼab iwatit i mam. Are xqui bij u cʼunic i Jun chi n-tu mac, ʼis xe qui camsaj. Teʼuri are xcʼun i Jun chi qui bim na ique chi ca cʼun na, ¿wach xi ʼan yix che? Xi jach piquiʼab i tzel que ʼilawic, y xi camsaj.
53 Queje xi ʼan yix ile, tupu i Dios xe u tak li u ángel, cu yabej re i loʼlaj u ʼatbal tzij chiwe. Chiwe yix xu ya wi, péro n-quix cojon ta che. (Queje u tzij i ma Estéban ile chique.)
54 Ique, are xqui ta ile, lic xpe coywal. Quiqui kachʼachʼej uwaque chirij i ma Estéban, cʼutbal re i coywal che.
55 Ire lic ʼo i u Tewal i Dios ruʼ, xtzun chicaj y xril i nim laj u chomal i Dios ca walchʼinic. Xak xril i Jesus ʼo pu wikabim i Dios.
56 Xu bij: —¡Chiwilapeʼ, cwil upam i caj! Cwil i Achi aj Chicaj ʼo pu wikabim i Dios —xu bij.

Hechos 7:27-56 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

27 »Ekꞌuchiriꞌ, ri jun ri kuꞌan kꞌax che ri ratz-uchaqꞌ, xupaqchiꞌij bꞌi ri Moisés y xubꞌiꞌij che: “¿China kojoyom e la re taqanel y re aj qꞌatal tzij paqawi riꞌoj?
28 ¿Kaꞌaj kami la riꞌ kinkamisaj la riꞌin jelaꞌ pachaꞌ xꞌan la iwir echiriꞌ xkamisaj la ri aj Egipto?” xchaꞌ.
29 »Echiriꞌ xuta waꞌ wa chꞌaꞌtem, ri Moisés asu xanimaj bꞌi, xeꞌjeqela pa ri luwar re Madián, tobꞌ rire na aj ta chilaꞌ. Yey chilaꞌ xebꞌalax kaꞌibꞌ ukꞌajol.
30 »Ikꞌowinaq chi kꞌu cuarenta junabꞌ kꞌo chilaꞌ echiriꞌ xwinaqir jun ángel chwach chupa rurepebꞌal aqꞌ kꞌo che jumokaj xulukej pa ri luwar katzꞌintzꞌotik, chunaqaj ri juyubꞌ Sinaí.
31 Echiriꞌ xril waꞌ ri Moisés, lik xkam ranimaꞌ che ri katajin ukꞌutik chwach. Yey echiriꞌ xqibꞌ che rilik chi utz, xuta ruqul ri Dios, jewaꞌ xubꞌiꞌij che:
32 “In ri Dios ke ramam ojertan, waꞌ e ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob” xchaꞌ. »Ekꞌu ri Moisés xujeq kabꞌirbꞌotik y ruma xiꞌin ibꞌ na xutzuꞌ ta chi ri jumokaj xulukej.
33 »Ekꞌu ri Dios xubꞌiꞌij che: “Chajolo raxajabꞌ che rawaqan ma wa luwar pa at kꞌo wi lik santo.
34 Paqatzij wi riꞌin wilom lik eyaꞌtal pa kꞌaxkꞌobꞌik ri nutinamit e kꞌo Egipto, yey nutom lik ketunanik. E uwariꞌche in petinaq re kebꞌeꞌnuwesaj loq. Ekꞌu woꞌora chatpetoq; ma katintaq bꞌi Egipto” xchaꞌ.
35 »Ekꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xkꞌaq bꞌi uqꞌij echiriꞌ xbꞌiꞌx che: “¿China kojoyom e la re taqanel y re aj qꞌatal tzij paqawi riꞌoj?” Na rukꞌ ta kꞌu riꞌ, e ri Moisés ri xtaq bꞌi ruma ri Dios re kuꞌana kitaqanel rutinamit y re kebꞌeresaj ri tinamit pakiqꞌabꞌ raj Egipto. Xtaq kꞌu che kuꞌan waꞌ ruma ri ángel, ri xwinaqir chwach pa ri jumokaj xulukej.
36 E Moisés riꞌ waꞌ, ri xebꞌeresaj lo rutinamit ri Dios Egipto y lik xuꞌan milagros y taq kꞌutubꞌal re ruchuqꞌabꞌ ri Dios pa ri tinamit Egipto, chupa ri Mar Rojo y chupa ri cuarenta junabꞌ xebꞌin pa ri luwar katzꞌintzꞌotik.
37 »Ekꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xbꞌiꞌn chike raj Israel: E ri Dios Qajawxel kuyak na lo chikixoꞌl ri qatinamit Israel jun Qꞌalajisanel jelaꞌ pachaꞌ riꞌin. Ekꞌu chita janipa ri kubꞌiꞌij Rire chiwe xchaꞌ.
38 »E Moisés riꞌ waꞌ, ri xkꞌojiꞌ chikiwach ri tinamit echiriꞌ kimolom kibꞌ pa ri luwar katzꞌintzꞌotik, y e xesan uchiꞌ ri ángel chikiwa ri qatiꞌ-qamam echiriꞌ xchꞌaꞌt rukꞌ chwi ri juyubꞌ Sinaí. Yey e rire ri xkꞌuluw taq ri chꞌaꞌtem re kꞌaslemal chaꞌ kuqꞌatisaj lo chiqawach riꞌoj.
39 »Pero ri qatiꞌ-qamam na xkaj taj kakikoj utzij; ri xkiꞌano e xkikꞌaq bꞌi uqꞌij y e xchꞌaw kikꞌuꞌx che ri ketzelej tanchi Egipto.
40 Yey xkibꞌiꞌij ne che ri Aarón: “Cheꞌana la qatiox chaꞌ kenabꞌej bꞌi chiqawach; ma wa Moisés, ri xesan lo qeꞌoj chwach rulew re Egipto, na qetaꞌam taj saꞌ ri xukꞌulumaj.”
41 Ekꞌuchiriꞌ, xkiꞌan jun tiox ukꞌaxwach toro. Xekikamisaj kꞌu awaj re kiqasaꞌn chwach wa tiox y xkiꞌan nimaqꞌij chupa rubꞌiꞌ ri tiox, ri xa xkiꞌan rukꞌ ri kiqꞌabꞌ.
42 »Ekꞌu ri Dios xebꞌuya kan che uloqꞌnimaxik kiqꞌij ronoje ri kꞌo che ruwa kaj. Xkiꞌan kꞌut jelaꞌ pachaꞌ ri ubꞌiꞌim ri Dios chupa ri tzꞌibꞌital kan kuma ri qꞌalajisanelabꞌ: Riꞌix ix aj Israel, echiriꞌ xebꞌikamisaj chikop re qasaꞌn chupa ri cuarenta junabꞌ xixbꞌin pa ri luwar katzꞌintzꞌotik, ¿xiloqꞌnimaj nebꞌa nuqꞌij riꞌin rukꞌ waꞌ?
43 Na xiꞌan taj, ma e ne xitelej ri rocho ri tiox Moloc ubꞌiꞌ y ri chꞌumil re ri tiox iweꞌix, Renfán ubꞌiꞌ. Waꞌ e kikꞌaxwach taq ri tiox xebꞌiꞌano re kiloqꞌnimaj kiqꞌij. Ruma kꞌu laꞌ kixintaq bꞌi kꞌa chwach pana ri tinamit Babilonia kachaꞌ.
44 »Echiriꞌ ri qatiꞌ-qamam xebꞌin pa ri luwar katzꞌintzꞌotik, kꞌo kukꞌ rike ri jun Rocho Dios xa kakirik, waꞌ e kꞌutubꞌal re kꞌo ri Dios kukꞌ. Yey rike xkiꞌan wa jun Rocho Dios jelaꞌ pachaꞌ ri xtaqan ri Dios che ri Moisés, e lik pachaꞌ ruꞌanikil rilom chi rire.
45 Ekꞌu ri qatiꞌ-qamam xkiya kan wa Rocho Dios (ri xa kakirik) pakiqꞌabꞌ ri kalkꞌoꞌal rike. Y wa kalkꞌoꞌal xkikꞌam bꞌi waꞌ echiriꞌ xebꞌok rukꞌ ri Josué chupa ri ulew ke ri na e ta aj Israel, ri xebꞌesax bꞌi ruma ri Dios chaꞌ waꞌ wuꞌlew kakanaj kan pakiqꞌabꞌ rutinamit Rire. Ekꞌu waꞌ wa Rocho Dios xkꞌojiꞌ kukꞌ rutinamit ri Dios kꞌa chupa taq ri qꞌij re ri rey David.
46 »Ekꞌu ri David lik kꞌo rutoꞌbꞌal ri Dios rukꞌ. Rire xutzꞌonoj kꞌut kayaꞌtaj che kuyak jun kꞌakꞌ Rocho ri Dios chaꞌ taq ri ralkꞌoꞌal kan ri Jacob kakiloqꞌnimaj uqꞌij ri Dios chiriꞌ.
47 Noꞌj e ri Salomón ri xyakaw waꞌ wa Rocho Dios;
48 tobꞌ ri Dios Qajawxel na xew ta kajeqiꞌ pa taq ja ꞌanatal xa kuma tikawex, pachaꞌ ri kubꞌiꞌij ri jun qꞌalajisanel:
49 “Ruwa kaj e nutzꞌulibꞌal re taqanik, yey ruwachulew e utakꞌalibꞌal ri waqan. ¿Saꞌ kꞌu riꞌ ri ja kiyak chwe?” kacha ri Qajawal. “¿O pachawi kꞌowi ri luwar pa kinuxlan wi?
50 ¿Na e ta nebꞌa ri nuqꞌabꞌ ꞌanayom ronoje waꞌ wa kꞌolik?” kachaꞌ.
51 »Ekꞌu ralaq lik na jinta kꞌo kata alaq. Ri kꞌuꞌx alaq y ri tanibꞌal alaq e pachaꞌ ke ri winaq na jinta ri Dios kukꞌ, ma na kaꞌaj ta alaq kakoj alaq utzij. Ralaq alaq pachaꞌ ri chuꞌqaw alaq ojertan, ma lik na kaꞌaj ta alaq kata alaq ri kubꞌiꞌij ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios che alaq.
52 ¿China junoq chike ri qꞌalajisanelabꞌ na xternabꞌex ta rukꞌ kꞌax kuma ri chuꞌqaw alaq ojertan? Ma rike e xekamisan ke ri xetzijon lo puwi rukꞌutunik ri Jun lik jusukꞌ. Yey echiriꞌ xkꞌun Rire, ralaq xkꞌayij alaq y xkamisaj alaq.
53 Ralaq xkꞌul alaq Rutzij Upixabꞌ ri Dios kuma taq ri ángeles, noꞌj na xtaqej ta alaq janipa ri kubꞌiꞌij wa Tzij Pixabꞌ» xcha ri Esteban.
54 Echiriꞌ xkita ri xubꞌiꞌij ri Esteban, lik xpe koyowal y xkijeq kaqichꞌichꞌ ruwi keꞌ chirij rire.
55 Pero ri Esteban lik kꞌo ruchuqꞌabꞌ ri Santowilaj Ruxlabꞌixel ri Dios rukꞌ; xtzuꞌn kꞌu pana chikaj y xril runimal uchomalil ri Dios yey xrilo ri Jesús kꞌo puwikiqꞌabꞌ ri Dios.
56 Xubꞌiꞌij kꞌu rire: «¡Riꞌin kanwilo jaqal ruwa kaj y kanwil pana Ralaxel Chikixoꞌl Tikawex kꞌo puwikiqꞌabꞌ ri Dios!» xchaꞌ.
Hechos 7 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

Hechos 7:27-56 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo

27 »Ecꞌuchiriꞌ, ri jun ri cuꞌan cꞌax che ri ratz-uchakꞌ, xupakchiꞌij bi ri Moisés y xubiꞌij che: “¿China cojoyom e la re takanel y re aj kꞌatal tzij pakawi riꞌoj?
28 ¿Caꞌaj cami la riꞌ quincamisaj la riꞌin jelaꞌ pachaꞌ xꞌan la iwir echiriꞌ xcamisaj la ri aj Egipto?” xchaꞌ.
29 »Echiriꞌ xuta waꞌ wa chꞌaꞌtem, ri Moisés asu xanimaj bi, xeꞌjekela pa ri luwar re Madián, tob rire na aj ta chilaꞌ. Yey chilaꞌ xebalax caꞌib ucꞌajol.
30 »Icꞌowinak chi cꞌu cuarenta junab cꞌo chilaꞌ echiriꞌ xwinakir jun ángel chwach chupa rurepebal akꞌ cꞌo che jumocaj xuluquej pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, chunakaj ri juyub Sinaí.
31 Echiriꞌ xril waꞌ ri Moisés, lic xcam ranimaꞌ che ri catajin ucꞌutic chwach. Yey echiriꞌ xkib che rilic chi utz, xuta rukul ri Dios, jewaꞌ xubiꞌij che:
32 “In ri Dios que ramam ojertan, waꞌ e ri Abraham, ri Isaac y ri Jacob” xchaꞌ. »Ecꞌu ri Moisés xujek cabirbotic y ruma xiꞌin ib na xutzuꞌ ta chi ri jumocaj xuluquej.
33 »Ecꞌu ri Dios xubiꞌij che: “Chajolo raxajab che rawakan ma wa luwar pa at cꞌo wi lic santo.
34 Pakatzij wi riꞌin wilom lic eyaꞌtal pa cꞌaxcꞌobic ri nutinamit e cꞌo Egipto, yey nutom lic quetunanic. E uwariꞌche in petinak re quebeꞌnuwesaj lok. Ecꞌu woꞌora chatpetok; ma catintak bi Egipto” xchaꞌ.
35 »Ecꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xcꞌak bi ukꞌij echiriꞌ xbiꞌx che: “¿China cojoyom e la re takanel y re aj kꞌatal tzij pakawi riꞌoj?” Na rucꞌ ta cꞌu riꞌ, e ri Moisés ri xtak bi ruma ri Dios re cuꞌana quitakanel rutinamit y re queberesaj ri tinamit paquikꞌab raj Egipto. Xtak cꞌu che cuꞌan waꞌ ruma ri ángel, ri xwinakir chwach pa ri jumocaj xuluquej.
36 E Moisés riꞌ waꞌ, ri xeberesaj lo rutinamit ri Dios Egipto y lic xuꞌan milagros y tak cꞌutubal re ruchukꞌab ri Dios pa ri tinamit Egipto, chupa ri Mar Rojo y chupa ri cuarenta junab xebin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic.
37 »Ecꞌu Moisés riꞌ waꞌ, ri xbiꞌn chique raj Israel: E ri Dios Kajawxel cuyac na lo chiquixoꞌl ri katinamit Israel jun Kꞌalajisanel jelaꞌ pachaꞌ riꞌin. Ecꞌu chita janipa ri cubiꞌij Rire chiwe xchaꞌ.
38 »E Moisés riꞌ waꞌ, ri xcꞌojiꞌ chiquiwach ri tinamit echiriꞌ quimolom quib pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, y e xesan uchiꞌ ri ángel chiquiwa ri katiꞌ-kamam echiriꞌ xchꞌaꞌt rucꞌ chwi ri juyub Sinaí. Yey e rire ri xcꞌuluw tak ri chꞌaꞌtem re cꞌaslemal chaꞌ cukꞌatisaj lo chikawach riꞌoj.
39 »Pero ri katiꞌ-kamam na xcaj taj caquicoj utzij; ri xquiꞌano e xquicꞌak bi ukꞌij y e xchꞌaw quicꞌuꞌx che ri quetzelej tanchi Egipto.
40 Yey xquibiꞌij ne che ri Aarón: “Cheꞌana la katiox chaꞌ quenabej bi chikawach; ma wa Moisés, ri xesan lo keꞌoj chwach rulew re Egipto, na ketaꞌam taj saꞌ ri xucꞌulumaj.”
41 Ecꞌuchiriꞌ, xquiꞌan jun tiox ucꞌaxwach toro. Xequicamisaj cꞌu awaj re quikasaꞌn chwach wa tiox y xquiꞌan nimakꞌij chupa rubiꞌ ri tiox, ri xa xquiꞌan rucꞌ ri quikꞌab.
42 »Ecꞌu ri Dios xebuya can che ulokꞌnimaxic quikꞌij ronoje ri cꞌo che ruwa caj. Xquiꞌan cꞌut jelaꞌ pachaꞌ ri ubiꞌim ri Dios chupa ri tzꞌibital can cuma ri kꞌalajisanelab: Riꞌix ix aj Israel, echiriꞌ xebicamisaj chicop re kasaꞌn chupa ri cuarenta junab xixbin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, ¿xilokꞌnimaj neba nukꞌij riꞌin rucꞌ waꞌ?
43 Na xiꞌan taj, ma e ne xitelej ri rocho ri tiox Moloc ubiꞌ y ri chꞌumil re ri tiox iweꞌix, Renfán ubiꞌ. Waꞌ e quicꞌaxwach tak ri tiox xebiꞌano re quilokꞌnimaj quikꞌij. Ruma cꞌu laꞌ quixintak bi cꞌa chwach pana ri tinamit Babilonia cachaꞌ.
44 »Echiriꞌ ri katiꞌ-kamam xebin pa ri luwar catzꞌintzꞌotic, cꞌo cucꞌ rique ri jun Rocho Dios xa caquiric, waꞌ e cꞌutubal re cꞌo ri Dios cucꞌ. Yey rique xquiꞌan wa jun Rocho Dios jelaꞌ pachaꞌ ri xtakan ri Dios che ri Moisés, e lic pachaꞌ ruꞌaniquil rilom chi rire.
45 Ecꞌu ri katiꞌ-kamam xquiya can wa Rocho Dios (ri xa caquiric) paquikꞌab ri calcꞌoꞌal rique. Y wa calcꞌoꞌal xquicꞌam bi waꞌ echiriꞌ xeboc rucꞌ ri Josué chupa ri ulew que ri na e ta aj Israel, ri xebesax bi ruma ri Dios chaꞌ waꞌ wuꞌlew cacanaj can paquikꞌab rutinamit Rire. Ecꞌu waꞌ wa Rocho Dios xcꞌojiꞌ cucꞌ rutinamit ri Dios cꞌa chupa tak ri kꞌij re ri rey David.
46 »Ecꞌu ri David lic cꞌo rutoꞌbal ri Dios rucꞌ. Rire xutzꞌonoj cꞌut cayaꞌtaj che cuyac jun cꞌacꞌ Rocho ri Dios chaꞌ tak ri ralcꞌoꞌal can ri Jacob caquilokꞌnimaj ukꞌij ri Dios chiriꞌ.
47 Noꞌj e ri Salomón ri xyacaw waꞌ wa Rocho Dios;
48 tob ri Dios Kajawxel na xew ta cajekiꞌ pa tak ja ꞌanatal xa cuma ticawex, pachaꞌ ri cubiꞌij ri jun kꞌalajisanel:
49 “Ruwa caj e nutzꞌulibal re takanic, yey ruwachulew e utacꞌalibal ri wakan. ¿Saꞌ cꞌu riꞌ ri ja quiyac chwe?” cacha ri Kajawal. “¿O pachawi cꞌowi ri luwar pa quinuxlan wi?
50 ¿Na e ta neba ri nukꞌab ꞌanayom ronoje waꞌ wa cꞌolic?” cachaꞌ.
51 »Ecꞌu ralak lic na jinta cꞌo cata alak. Ri cꞌuꞌx alak y ri tanibal alak e pachaꞌ que ri winak na jinta ri Dios cucꞌ, ma na caꞌaj ta alak cacoj alak utzij. Ralak alak pachaꞌ ri chuꞌkaw alak ojertan, ma lic na caꞌaj ta alak cata alak ri cubiꞌij ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios che alak.
52 ¿China junok chique ri kꞌalajisanelab na xternabex ta rucꞌ cꞌax cuma ri chuꞌkaw alak ojertan? Ma rique e xecamisan que ri xetzijon lo puwi rucꞌutunic ri Jun lic jusucꞌ. Yey echiriꞌ xcꞌun Rire, ralak xcꞌayij alak y xcamisaj alak.
53 Ralak xcꞌul alak Rutzij Upixab ri Dios cuma tak ri ángeles, noꞌj na xtakej ta alak janipa ri cubiꞌij wa Tzij Pixab» xcha ri Esteban.
54 Echiriꞌ xquita ri xubiꞌij ri Esteban, lic xpe coyowal y xquijek cakichꞌichꞌ ruwi queꞌ chirij rire.
55 Pero ri Esteban lic cꞌo ruchukꞌab ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios rucꞌ; xtzuꞌn cꞌu pana chicaj y xril runimal uchomalil ri Dios yey xrilo ri Jesús cꞌo puwiquikꞌab ri Dios.
56 Xubiꞌij cꞌu rire: «¡Riꞌin canwilo jakal ruwa caj y canwil pana Ralaxel Chiquixoꞌl Ticawex cꞌo puwiquikꞌab ri Dios!» xchaꞌ.
Hechos 7 in Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo