Text copied!
Bibles in Kaqchikel

Hechos 17:13-29 in Kaqchikel

Help us?

Ri rusamaj ri Dios ri xqui'en can ri apóstoles 17:13-29 in GT:cak:Kaqchikel

13 Jac'a ri israelitas ri man xquinimaj ta ri pa tinamit Tesalónica, tok xquic'axaj chi ri Pablo ja jun ri pa tinamit Berea nutzijoj-vi ruch'abel ri Dios, ja jun chiri' xebe-vi richin niquisatzala' quino'oj ri vinak richin yequiyec.
14 Ri quiniman ri Jesucristo chiri' pa Berea, cha'anin c'a xquitak-e ri Pablo chuchi' ri mar, jac'a ri Silas y ri Timoteo xec'uje' can.
15 Ri xec'amo-e richin ri Pablo, c'a pa jun tinamit rubinan Atenas xbequijacha-vi. Tok xe'el-pe riq'uin, ri Pablo xu'ij-pe chique chi tiqui'ij chique ri Silas y ri Timoteo chi tequila' cha'anin.
16 Chupan tak ri k'ij tok ri Pablo eroyo'en ri Silas y ri Timoteo chiri' pa tinamit Atenas, rija' jani na nik'axo ránima roma nutz'et chi ri tinamit nojnak chique tiox.
17 Romari' xbe-apu ri pa sinagoga richin yetzijon pa ruvi' ruch'abel ri Dios quiq'uin ri israelitas y quiq'uin ri vinak eyo'ol ruk'ij ri Dios. Ja jun ri pa c'ayibel ronojel k'ij quiri' nu'on quiq'uin ri yeril chiri'.
18 Y ec'o c'a jujun vinak ri quijachon-qui' richin niquetemaj aj-roch'ulef no'oj, ri xech'o riq'uin ri Pablo. Ri vinak re' ni'ix epicúreos y estoicos chique. Tok xquic'axaj ri utzulaj ruch'abel ri Jesucristo ri nu'ij achique ruchojmil yecolotaj y xquic'axaj chi ri Pablo nu'ij chi ri anima'i' can yec'astaj-vi, ec'o chique rije' niqui'ij: ¿Achique cami nrojo' nu'ij ri ma volol re' chike? yecha', y ch'aka' chic niqui'ij: Ri achi re' achel xa yo'ol quitzijol juley chic dioses, yecha'.
19 Jac'ari' xquic'uaj ri Pablo pan Areópago, ri lugar niquimol-vi-qui' ri uc'uay bey chiquivech ri vinak ri'. Y xqui'ij c'a che: Roj nikajo' niketemaj más ruchojmil ri c'ac'ac' no'oj ri natzijoj chike.
20 Roma man jun bey kac'axan ri natzijoj rat, y nikajo' nak'alajrisaj ruchojmil chikavech, xecha' che.
21 Quiri' xqui'ij, roma conojel ri aj chiri' pa tinamit Atenas, y ri epetenak juc'an chic ri c'o cacho chiri', man jun chic achok pa ruvi' benak-vi ri cánima, xaxe pa ruvi' ri yequibila' y yequic'axala' c'ac'ac' tak no'oj.
22 Ri Pablo xpa'e' pa quinic'ajal ri quimolon-qui' chiri' pan Areópago, y xu'ij: Rix ri rix tata'aj rixc'o vave' pan Atenas, yin nintz'et chi rix benak ivánima chiquij ri i-dioses, richin niya' quik'ij.
23 Roma tok xik'ax ri achique lugar niya-vi quik'ij ri i-dioses, hasta xintz'et jun altar ri nu'ij: JARE' RU-ALTAR RI DIOS RI MAN KETEMAN TA RUVECH, nicha'. Tivetemaj c'a chi ri niya' ruk'ij rix, y xa man iveteman ta ruvech, jari' ri nintzijoj yin chive.
24 Ja Dios ri' ri banayon ri roch'ulef y ronojel ri c'o chuvech. Rija' Rajaf ri caj y ri roch'ulef, y romari' mana-ta chupan tak jay ri ebanon coma achi'a' nic'uje-vi,
25 nis-ta nic'atzin chi nito'ox coma vinak, achel xa ta man ta nitiquer rija'. Roma ja rija' niyo'on kac'aslen konojel, nuya' ri cak'ik' nikajik'aj, y ronojel ri nic'atzin chike.
26 Rubanon chi riq'uin ri na'ey achi epetenak-vi ri jalajoj botzaj tak vinak ri ec'o. Ja rija' jachayon ri roch'ulef chiquivech richin niquinojsaj y ja rija' chojmirisayon ri ajani chi tiempo xquec'uje' jun lugar che ri roch'ulef, y ri ajani chi roch'ulef quik'etbeyan chi botzaj.
27 Quiri' rubanon ri Dios chique, richin quiri' niquicanoj rija'; riq'uin juba' yemakak nequila-pe, y rija' xa man naj ta c'o-vi chike chikajununal.
28 Quiri' nin-ij chive roma ri roj vinak, roma rija' c'o kac'aslen, nkusilon, y roma rija' tok rojc'o, achel qui'in jujun ivinak ri ni'ij rix poetas chique, chi roj vinak can roj ralc'ua'l vi rija'.
29 Y roma roj ralc'ua'l ri Dios, man utz ta nikanojij chi ri Dios xa junan riq'uin ri oro o plata o abaj, masque jabel chi jun tiox banon che, y masque jani na novinak (chubanic, cho'onic) ri banayon richin.
Ri rusamaj ri Dios ri xqui'en can ri apóstoles 17 in GT:cak:Kaqchikel

Hechos 17:13-29 in Ri C'ac'a Trato ri Xuben ri Dios Quiq'uin ri Vinek

13 Jac'a ri israelitas ri man quiniman ta ri ec'o pa tinamit Tesalónica, xcac'axaj c'a chi ri Pablo c'o pa Berea nutzijoj ri ruch'abel ri Dios chique ri vinek, y romari' rije' can xebe, c'a ri pa Berea. Y ri chiri' pa Berea xequitakchi'ij ri vinek richin xeyacatej chirij ri Pablo.
14 Y ri vinek ri can e kach'alal chic ri ec'o pa Berea, can jari' xquitek-el ri Pablo c'a chuchi' ri nimalej ya' rubini'an mar. Y ri Silas y ri Timoteo c'a xec'oje' na c'a can ri pa Berea quiq'uin ri kach'alal.
15 Y ri kach'alal ri xerachibilaj-el ri Pablo, tok ec'o chic chuchi' ri nimalej ya', xquic'uaj c'a el c'a pa jun tinamit rubini'an Atenas. Y ri kach'alal ri' xetzolin c'a, y bin-pe chique roma ri Pablo chi ri Silas y ri Timoteo que'apon yan chanin ri pan Atenas, roma chiri' yeroyobej-vi rija'.
16 Y tok ri Pablo e royoben c'a ri Silas y ri Timoteo ri chiri' pa tinamit Atenas, ri ránima rija' can janíla c'a k'axo'n nuna', roma ri tinamit ri' nojinek chi vachibel. Y ri vachibel ri', jeri' ri e oquinek qui-dios ri vinek.
17 Romari' ri Pablo napon c'a ri pa jay ri can nitzijox-vi ri ruch'abel ri Dios chupan ri tinamit ri', y niquich'ob c'a rij ri ruch'abel ri Dios, e rachibilan ri israelitas y ch'aka' chic vinek ri can e yo'ol-vi ruk'ij ri Dios. Y can queri' vi chuka' nerubana' ronojel ri ch'aka' chic k'ij ri pa c'ayibel. Niquich'ob c'a rij ri ruch'abel ri Dios quiq'uin ri ye'apon pa c'ayibel.
18 Y ec'o c'a ch'aka' achi'a' ri can e ajovey richin etamabel ri chiri' pan Atenas, achi'a' ri nibix epicúreo chique y ch'aka' chic ri nibix estoico chique, yebetzijon c'a riq'uin ri Pablo. Pero ec'o chuka' ri xa niquibij: ¿Achique cami nrajo' nubij chike re jun achin re', xe nivolol? yecha'. Y ch'aka' chic niquibila' c'a: Re achin re' achi'el xa nuya' quitzijol ch'aka' chic dios quichin ch'aka' chic vinek ri xa man e aj vave' ta, yecha' c'a. Y queri' ri niquibij ri vinek ri', roma ri nutzijoj ri Pablo chique, ja ri ruch'abel ri Jesús ri nic'amon-pe colotajic, y nubij chuka' chique chirij ri c'astajibel quichin ri caminaki'.
19 Y ri vinek ri' xquic'uaj c'a ri Pablo pan Areópago, ri acuchi niquimol-vi-qui' ri can nima'k quik'ij chiquicojol rije'. Y tok xe'apon c'a, rije' xquic'utuj chire ri Pablo: ¿Utz cami nuben chavech chi natzijoj chike chirij ri c'ac'a' etamabel ri nak'alajirisaj?
20 Roma roj can man kac'axan ta ri natzijoj rat, y nikajo' c'a chi nasol rij chikavech, xecha' chire.
21 Y queri' xquibij, roma conojel vinek ri ec'o chiri' pan Atenas, ri aj chiri' y ri yepe juc'an chic ruvach'ulef, man chic c'a jun niquiben ta, xa can xe ri nicac'axaj o niquibij jun chic na'oj ri can c'ac'a' ri chiquivech rije'.
22 Y tok ri Pablo xbepa'e-pe chiquivech ri vinek ri chiri' pan Areópago, xubij c'a: Rix ri ixc'o vave' pan Atenas, nintz'et c'a chi can iyo'on-vi quik'ij re i-dios.
23 Tok xik'ax c'a ri acuchi niya-vi quik'ij conojel i-dios, xintz'et c'a jun altar ri acuchi nubij-vi: Richin ri Dios man etaman ta ruvech, nicha'. Y jac'a Dios ri' ri man ivetaman ta ruvech, y can niya' ruk'ij rix, jari' ri nink'alajirisaj yin chivech re vacami.
24 Jac'a Dios ri' ri banayon re ruvach'ulef y ri janipe' ri c'o chuvech. Jac'a rija' ri Rajaf ri caj y re ruvach'ulef. Y rija' can Dios c'a ri', y man jun c'a vinek nitiquir ta nuben jun jay richin nic'oje' ta rija' chupan.
25 Chuka' ri vinek man yetiquir ta niquito' ri Dios, roma pa ruq'uexel chi que ta ri' nibanatej, xa ja ri Dios ri nito'on richin ri vinek, roma can ja rija' ri niyo'on kac'aslen, ri cak'ik' ri nikajik'aj, y ronojel ri ch'aka' chic.
26 Chuka' can rubanon chike konojel ri ojc'o chuvech re ruvach'ulef chi xa riq'uin jun vinek oj petenek-vi, y katalun-ki' chuvech re ruvach'ulef re ojc'o-vi y rubin chuka' chic ri qui-tiempo re karuvach'ulef,
27 richin nikacanoj ri Dios, y acuchi la c'a xtikil-vi-pe. Y xa man nej ta c'o-vi, xa can nakaj c'o-vi-pe chike.
28 Y roma rija' tok c'o kac'aslen, roma rija' tok yojsilon, y roma chuka' rija' tok ojc'o, can achi'el c'a quibin ch'aka' achi'a' poetas ri chi'icojol, chi roj can oj ralc'ual c'a chuka' ri Dios.
29 Y vi can oj ralc'ual c'a ri Dios, man xkojtiquir ta xtikabij Dios chire jun ruvachibel ri xa achi'a' e banayon. Y ri' stape' ta riq'uin k'anapuek o sakipuek o riq'uin abej banon-vi, roma xa ruch'obonic jun vinek.

Hechos 17:13-29 in RI DIOS NCH'O PA KACH'ABÜL CHEKE

13 Jac'a ri israelitas ri man quitaken tüj ri yec'o pa tinamit Tesalónica, xcac'axaj c'a que ri Pablo c'o pa tinamit Berea nutzijoj ri rutzij ri Dios cheque ri vinük, y romari' rije' xebe c'a pa Berea. Y chiri' pa Berea xequitakchi'ij ri vinük richin xecatüj chirij ri Pablo.
14 Y ri vinük ri ye hermanos chic ri yec'o pa Berea, jari' xquitük-e ri Pablo c'a chuchi' ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo c'a xec'uje' na c'a can pa Berea quiq'uin ri hermanos.
15 Y ri hermanos ri xerachibilaj-e ri Pablo, tok yec'o chic chuchi' ri mar, xquic'uaj c'a e lojc'an ya' pa jun tinamit rubini'an Atenas. Y ri hermanos ri' xetzolij c'a, y bin-pe cheque roma ri Pablo que ri Silas y ri Timoteo que'apon yan chanin pa tinamit Atenas, roma chiri' nyeroyobej-vi rija'.
16 Y tok ri Pablo ye royoben c'a ri Silas y ri Timoteo chiri' pa tinamit Atenas, ri ránima rija' juis c'a k'oxon nuna', roma ri tinamit ri' nojnük chi vachbül. Y ri vachbül ri', jari' ri ye c'unük qui-dios ri vinük.
17 Romari' ri Pablo napon c'a pa jay ape' ntzijos-vi ri rutzij ri Dios chupan ri tinamit ri', y nquinuc c'a pari' ri rutzij ri Dios, ye rachibilan ri israelitas y ch'aka chic vinük ri ye yo'ol-vi ruk'ij ri Dios. Y quiri' vi chuka' nberubana' ronojel ri ch'aka chic k'ij pa c'ayibül. Nquinuc c'a pari' ri rutzij ri Dios quiq'uin ri nye'apon pa c'ayibül.
18 Y yec'o c'a ch'aka achi'a' ri nyejo'on etamabül chiri' pan Atenas, achi'a' ri nbix epicúreo cheque y ch'aka chic ri nbix estoico cheque, nyebetzijon c'a riq'uin ri Pablo. Pero yec'o chuka' ri xa nquibij: ¿Achique comi nrajo' nbij cheke ri jun achi re', xe nvolol? nquibij. Y ch'aka chic nquibila' c'a: Ri achi re' cachi'el xa nuya' quitzijol ch'aka chic dios quichin ch'aka chic vinük ri xa man ye aj chere' tüj, nquibij c'a. Y quiri' ri nquibij ri vinük ri', roma ri nutzijoj ri Pablo cheque, ja ri rutzij ri Jesús ri nc'amon-pe colonic, y nbij chuka' cheque pari' ri c'astajbül quichin ri caminaki'.
19 Y ri vinük ri' xquic'uaj c'a ri Pablo pan Areópago, ri ape' nquimol-vi-qui' ri nimak' quik'ij chiquicojol rije' chin nquibün mandar y juzgar. Y tok xe'apon c'a, rije' xquic'utuj chin ri Pablo: ¿Utz comi nbün chavüch que natzijoj cheke pari' ri c'ac'a' etamabül ri nak'alajrisaj?
20 Roma roj man kac'axan tüj ri natzijoj rat, y nkajo' c'a que nasol rij chikavüch, xquibij chin.
21 Y quiri' xquibij, roma conojel vinük ri yec'o chiri' pa tinamit Atenas, ri aj chiri' y ri nyepu'u lojc'an chic ruch'ulef, man jun c'a chic nquibün tüj, xaxe ri ncac'axaj o nquibij jun chic na'oj ri c'ac'a' chiquivüch rije'.
22 Y tok ri Pablo xbepa'e-pe chiquivüch ri vinük chiri' pan Areópago, ri ape' xquimol-qui' ri más nimalüj tak achi'a' chin nquibün mandar y juzgar, xbij c'a: Rix ri rixc'o chere' pan Atenas, nintz'et c'a que iyo'on-vi quik'ij ri i-dios.
23 Tok xinc'o c'a ape' niya-vi quik'ij conojel i-dios, xintz'et c'a jun altar ri ape' nbij-vi: Richin ri Dios man etaman tüj ruvüch, nbij. Y ja Dios ri' ri man ivetaman tüj ruvüch, y niya' ruk'ij rix, jari' ri nink'alajrisaj yin chivüch vocomi.
24 Ja Dios ri' ri banayun ri ruch'ulef y ri jaru' ri c'o chuvüch. Ja rija' ri Rajaf ri caj y ri ruch'ulef. Y rija' Dios c'a ri', y man jun c'a vinük ntiquer tüj nbün jun jay richin nc'uje' ta rija' chupan.
25 Chuka' ri vinük man nyetiquer tüj nquito' ri Dios, roma pa ruq'uexel que quiri' ta nbanatüj, xa ja ri Dios ri nto'on richin ri vinük, roma ja rija' ri nyo'on kac'aslen, ri cakik' ri nkajik'aj, y ronojel ri ch'aka chic.
26 Chuka' rubanun cheke konojel ri rojc'o chuvüch ri ruch'ulef que xaxe riq'uin jun vinük roj alaxnük-pe, y katalun-ki' chuvüch ri ruch'ulef ape' rojc'o-vi y rubin chic chuka' ri tok nyetz'ucutüj ri karuch'ulef, y tok nyeq'uis ri ape' yec'o-vi. Jari' ri rubin chic pe ojer can.
27 Cachi'el nbün ri moy, nkacanoj ri Dios, ape' la c'a nkil-vi-pe. Y xa man nüj tüj c'o-vi, xa nakaj c'o-vi-pe kiq'uin.
28 Y roma rija' tok c'o kac'aslen, roma rija' tok nkusilon, y roma chuka' rija' tok rojc'o, cachi'el c'a quibin ch'aka achi'a' poetas ri chi'icojol, que roj ralc'ual c'a chuka' ri Dios.
29 Y si roj ralc'ual c'a ri Dios, man nkutiquer tüj nkabij Dios chin jun ruvachbül ri xa achi'a' ye banayun. Y ri' stape' (aunque) ta riq'uin k'anapük o sakpük o riq'uin abüj banun-vi, roma xa runojibül jun vinük.

Hechos 17:13-29 in Ri utzilaj rutzij ri Dios pa kachʼabel

13 Pero ri israelitas ri man quiniman ta rutzij ri Dios ri jec'o pa tenemit Tesalónica, xquic'oxaj chi ri Pablo c'o pa tenemit Berea nutzijoj rutzij ri Dios chique ri winak chiri'. Romari' reje' xebe chuka' c'a Berea. Y chiri' xquiya' quino'j (quina'oj) ri winak chi quiecataj chirij ri Pablo.
14 Y ri kach'alal ri jec'o pa Berea, can ja' xquitak-e ri Pablo chuchi' ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo xec'ue' can pa Berea quiq'uin ri kach'alal.
15 Y cuando ri kach'alal ri je-benak-e riq'uin ri Pablo, jec'o chic chuchi' ri mar, xquic'uaj-e ri Pablo pa jun tenemit rubinan Atenas. Y ri kach'alal ri' xetzolaj-pe, y x-ix-pe chique roma ri Pablo chi quie'apon ch'anin ri Silas y ri Timoteo pa Atenas, roma chiri' yeruyobej-wi raja'.
16 Y cuando ri Pablo jeruyoben ri Silas y ri Timoteo pa tenemit Atenas, raja' can pokon nuna', roma ri tenemit ri' nojinak quiq'uin dioses ri man je ketzij ta.
17 Romari' ri Pablo napon pa sinagoga, ri jay anchi' nitzijos-wi rutzij ri Dios chupa ri tenemit ri', y yetzijon chirij ri nu'ij ri rutzij ri Dios quiq'uin ri israelitas y ch'aka chic winak ri can niquiya-wi ruk'ij ri Dios. Y can quiri' chuka' nu'on k'ij-k'ij pa c'ayibel. Yetzijon chirij ri rutzij ri Dios quiq'uin ri ye'apon chiri'.
18 Y chiri' pa Atenas jec'o chuka' achi'a' ri niquijo' niquitemaj más no'j (na'oj), jec'o ri ni'ix filósofos epicúreos chique y ch'aka chic ri ni'ix estoicos chique; jec'o chique reje' yebetzijon riq'uin ri Pablo. Pero jec'o jujun ri niqui'ij: ¿Anchique como nrojo' nu'ij chake ri jun achi re', xe niwolol? yecha'. Y ch'aka chic niqui'ij: Ri achi re' anche'l xa yerutzijoj ch'aka chic dioses quichi ch'aka chic winak ri man je richi ta we', yecha'. Y quiri' ri niqui'ij ri winak ri', roma ri nutzijoj ri Pablo chique, ja ri utzilaj rutzij ri Jesús y nu'ij chuka' chique chi ri Jesús xc'astaj-pe chiquicojol ri caminaki'.
19 Y ri winak ri' xquic'uaj ri Pablo pa Areópago, ri anchi' niquimol-wi-qui' ri can c'o quik'ij ri jec'o chiquicojol reje'. Y cuando xe'apon, reje' xquic'utuj che ri Pablo: ¿Utz como nu'on chawech chi natzijoj chake chirij ri c'ac'ac' no'j (na'oj) ri nak'alajij?
20 Roma roj can man kac'oxan ta ri natzijoj ret, y roj nakajo' chi ret na'ij chake y nac'ut utz chakawech, anchique ntel chi tzij ri', xecha' che.
21 Y quiri' xqui'ij, roma conojel ri winak aj-Atenas y ri je-petenak pa ch'aka chic rech-ulef y chiri' jec'o-wi, can yalan nibe cánima niquic'oxaj o niquitzijoj jun chic no'j (na'oj) ri can c'ac'ac' chiquiwech reje'.
22 Y cuando ri Pablo xbepa'e-pe chiquiwech ri winak chiri' pa Areópago, xu'ij: Rix ri jixc'o we' pa Atenas, ren nintzu' chi can iyo'n-wi quik'ij ri i-dioses.
23 Roma cuando xik'ax ri anchi' niya-wi quik'ij conojel i-dioses, xintzu' jun altar ri anchi' nu'ij-wi: Richi ri jun Dios ri man keta'n ta rech, nicha'. Y ja Dios ri' ri man iweta'n ta rech rix y can niya' chuka' ruk'ij, jari' ri nink'alajij ren chiwech ri cami.
24 Ja Dios ri' ri banayon ri rech-ulef y ronojel ri c'o chech. Ja raja' ri Rajaf ri rocaj y ri rech-ulef. Y raja' can Dios-wi, y man jun winak nitiquier nu'on jun jay chi nic'ue' ta raja' chupa.
25 Chuka' ri winak man yetiquier ta niquito' ri Dios, xa ja ri Dios ri nito'n quichi ri winak, roma can ja raja' ri niyo'n kac'aslen, nuya' kuxla' y ronojel ex.
26 Chuka' can rubanon chake konojel ri jojc'o chech-ulef chi xe riq'uin jun winak joj-petenak-wi, y kaquiran-ki' chech-ulef, y ru'in chuka' jani' tiempo ri yec'ue' ri naciones y ri lugar anchi' jec'o-wi,
27 chi nakacanoj ri Dios, y anchi' na xtakawil-wi. Y raja' xa man naj ta c'o-wi.
28 Y roma raja' c'o kac'aslen, roma raja' jojsilon, y roma chuka' raja' jojc'o, can anche'l qui'in jujun achi'a' poetas ri chi'icojol, chi roj can joj ralc'ual chuka' ri Dios.
29 Y xa can joj ralc'ual ri Dios, man xkojtiquier ta xtaka'ij Dios che jun ex ri xa achi'a' je-banayon. Y ri' más que riq'uin oro o plata o riq'uin abaj banon-wi, roma xa rusamaj jun winak.
Hechos 17 in Ri utzilaj rutzij ri Dios pa kachʼabel

HECHOS 17:13-29 in Ri c'ac'ac' Testamento pa kach'ab'al

13 Pero ri israelitas ri icꞌo pa tanamet Tesalónica ri man quiniman ta ri ruchꞌabꞌal ri Dios, xcaꞌxaj chi ri Pablo cꞌo pa tanamet Berea nutzijuoj ri ruchꞌabꞌal ri Dios chica ri vinak chireꞌ. Rumareꞌ ijejeꞌ xaꞌa cꞌa Berea. Y chireꞌ xaꞌquitakcheꞌj ri vinak chi caꞌpalaj chirij ri Pablo.
14 Pero ri hermanos ri icꞌo Berea, chaꞌnin xquitak-el ri Pablo chuchiꞌ ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo xaꞌcꞌujieꞌ can Berea.
15 Y ri hermanos ri xaꞌcꞌuan richin ri Pablo, xquicꞌuaj chupan ri tanamet Atenas. Y ri hermanos reꞌ xaꞌtzalaj chiquij, y eꞌn-pa chica ruma ri Pablo chi caꞌbꞌaka riqꞌuin chaꞌnin ri Silas y ri Timoteo.
16 Y antok ri Pablo i-royoꞌien ri Silas y ri Timoteo pa tanamet Atenas, jajaꞌ nikꞌaxo ránima ruma nutzꞌat chi ri tanamet reꞌ nojnak riqꞌuin ídolos.
17 Rumareꞌ ri Pablo ncaꞌtzijuon pa sinagoga chirij ri nuꞌej ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri israelitas y nicꞌaj chic vinak ri niquiyaꞌ rukꞌij ri Dios. Y quireꞌ jeꞌ nuꞌon kꞌij-kꞌij pa qꞌuiyiꞌal. Ncaꞌtzijuon chirij ri ruchꞌabꞌal ri Dios quiqꞌuin ri ncaꞌlka chireꞌ.
18 Y chireꞌ Atenas icꞌo jeꞌ achiꞌaꞌ ri nicajoꞌ nicatamaj más noꞌj, icꞌo ri niꞌeꞌx epicúreos chica y nicꞌaj chic ri niꞌeꞌx estoicos chica; icꞌo chiquivach ijejeꞌ ncaꞌbꞌatzijuon riqꞌuin ri Pablo. Pero icꞌo jujun ri niquiꞌej: ¿Chica came nrajoꞌ nuꞌej chika ri jun ache reꞌ, xa nivalavot? ncaꞌchaꞌ. Y nicꞌaj chic niquiꞌej: Ri ache reꞌ incheꞌl xa ncaꞌrutzijuoj cꞌacꞌacꞌ dioses, ncaꞌchaꞌ. Y quireꞌ ri niquiꞌej ri vinak reꞌ, ruma ri nutzijuoj ri Pablo chica, ja ri ru-evangelio ri Jesús y nuꞌej jeꞌ chica chi ri Jesús xcꞌastaj-pa chiquicajol ri quiminakiꞌ.
19 Y ri vinak reꞌ xquicꞌuaj ri Pablo chupan jun lugar rubꞌinan Areópago, ri pacheꞌ niquimol-ve-quiꞌ ri autoridades chiquicajol ijejeꞌ. Y antok xaꞌbꞌaka, ijejeꞌ xquicꞌutuj cha ri Pablo: ¿Cꞌo cheꞌl naꞌej chika chirij ri cꞌacꞌacꞌ noꞌj ri natzijuoj?
20 Ruma ojreꞌ man kaxan ta ri natzijuoj atreꞌ, y ojreꞌ nakajoꞌ chi atreꞌ naꞌej otz chakavach ri chica nuꞌej ri tzij reꞌ, xaꞌchaꞌ cha.
21 Y quireꞌ xquiꞌej, ruma quinojiel ri vinak aj-Atenas y ri i-patanak nicꞌaj chic tanamet ri chireꞌ icꞌo-ve, man jun chic kax más niquiꞌan, xa ja ri niquitzijuoj y nicaꞌxaj jun kax cꞌacꞌacꞌ.
22 Y ri Pablo xbꞌapiꞌie-pa chiquivach ri vinak chireꞌ Areópago, y xuꞌej cꞌa: Ixreꞌ ri ixcꞌo vaveꞌ Atenas, inreꞌ nitzꞌat chi ix altíra religiosos.
23 Ruma antok xinakꞌax ri pacheꞌ ntiyaꞌ quikꞌij quinojiel i-dioses, xintzꞌat jun altar ri pacheꞌ nuꞌej-ve: RICHIN RI JUN DIOS RI MAN KATAꞌN TA ROCH, nichaꞌ. Y ja ri Dios reꞌ ri man ivataꞌn ta roch ixreꞌ y ntiyaꞌ jeꞌ rukꞌij, jareꞌ ri nitzijuoj inreꞌ chivach vacame.
24 Ja ri Dios reꞌ ri bꞌanayuon ri roch-ulief y nojiel ri cꞌo choch. Jajaꞌ ri Rajaf ri rocaj y ri roch-ulief. Y jajaꞌ man nicꞌujieꞌ ta chupan jun templo bꞌanun cuma vinak.
25 Ri vinak jeꞌ man ncaꞌtiquir ta niquitoꞌ ri Dios, xa ja ri Dios ri nitoꞌn quichin ri vinak, ruma jajaꞌ ri niyoꞌn kacꞌaslien, nuyaꞌ kuxlaꞌ y nojiel kax.
26 Can rubꞌanun jeꞌ chika konojiel ri ojcꞌo choch-ulief chi joꞌc riqꞌuin jun vinak oj-patanak-ve, y kaquiran-kiꞌ choch-ulief, y ruꞌeꞌn jeꞌ janeꞌ (jaroꞌ) tiempo ri ncaꞌcꞌujieꞌ ri naciones y ri minjuon richin ri ka-lugar,
27 chi quireꞌ nakacanuj ri Dios, y pacheꞌ na xtikil-ve. Y jajaꞌ xa man naj ta cꞌo-ve kiqꞌuin chikajunal.
28 Y ruma jajaꞌ cꞌo kacꞌaslien, ruma jajaꞌ nkojsiluon, y ruma jeꞌ jajaꞌ ojcꞌo, can incheꞌl quiꞌeꞌn jujun achiꞌaꞌ poetas ri chiꞌicajol, chi ojreꞌ can oj ralcꞌual jeꞌ ri Dios.
29 Y xa oj ralcꞌual ri Dios, man otz ta nakaꞌan pensar chi ri Dios can incheꞌl jun kax ri bꞌanun cha oro o plata o cha abꞌaj, ri xa achiꞌaꞌ i-bꞌanayuon.

Hechos 17:13-29 in Ri C'ac'ac' Testamento pa Kach'abel

13 Yac'a ri israelitas ri ma quiniman ta ri yec'o pa tinamit Tesalónica, xquic'axaj c'a chi ri Pablo c'o pa Berea nutzijoj ri ruch'abel ri Dios chique ri winek, rumari' riye' can xebe c'a pa Berea. Y ri chiri' pa Berea xequitakchi'ij ri winek riche (rixin) chi xeyacatej chrij ri Pablo.
14 Y ri kach'alal ri yec'o pa Berea, can yac'ari' xquitek el ri Pablo c'a chuchi' ri mar. Y ri Silas y ri Timoteo c'a xec'oje' na ca ri pa Berea quiq'ui ri kach'alal.
15 Y ri kach'alal ri xerachibilaj el ri Pablo, tek yec'o chic chuchi' ri mar, xquic'uaj c'a el c'a pa tinamit Atenas. Y ri kach'alal ri' xetzolin c'a, y xbix pe chique ruma ri Pablo chi ri Silas y ri Timoteo que'apon yan chanin ri pan Atenas, ruma chiri' yeroyobej wi riya'.
16 Y tek ri Pablo ye royoben c'a ri Silas y ri Timoteo ri chiri' pa tinamit Atenas, riya' sibilaj c'a xk'axo ránima, ruma ri sibilaj q'uiy dios ri xa ye banon cuma winek ri yec'o chupan ri tinamit ri', ri ye oconek qui-dios ri winek.
17 Rumari' ri Pablo napon c'a ri pa jay ri kas nic'ut wi ri ruch'abel ri Dios chupan ri tinamit ri', y niquich'ob c'a rij ri ruch'abel ri Dios, ye rachibilan ri israelitas y nic'aj chic winek ri can niquiya' wi ruk'ij ri Dios. Y can queri' wi chuka' nberubana' ronojel ri nic'aj chic k'ij quiq'ui ri ye'apon pa c'aybel.
18 Y yec'o c'a nic'aj achi'a' ri chiri' pan Atenas ri can nicajo' niquetamaj q'uiy ruwech etamabel, achi'a' ri nibix epicúreo chique y nic'aj chic ri nibix estoico chique, yebetzijon c'a riq'ui ri Pablo. Pero yec'o chuka' ri xa niquibij: ¿Achique cami nrajo' nubij chake re jun achi re', xaxu (xaxe wi) niwolol? yecha'. Y nic'aj chic niquibila' c'a: Re achi re' achi'el xa nuya' quitzijol nic'aj chic dios. Y quec'ari' niquibij ri winek ri', ruma ri nutzijoj ri Pablo chique, ya ri lok'olaj ruch'abel ri Jesús ri niya'o colotajic, y nubij chuka' chique chrij ri c'astajbel quiche (quixin) ri caminaki'.
19 Y ri winek ri' xquic'uaj c'a ri Pablo pan Areópago, ri acuchi (achique) niquimol wi qui' ri can nima'k quik'ij chiquicojol riye'. Y tek xe'apon c'a, riye' xquic'utuj c'a chare ri Pablo: ¿La utz cami nuben chawech chi natzijoj chake chrij ri c'ac'ac' na'oj ri nak'alajsaj?
20 Ruma riyoj can ma kac'axan ta ri natzijoj riyit, y rumari' nikajo' c'a chi niketamaj achique rubanic ri', xecha' chare.
21 Y queri' xquibij, ruma quinojel winek ri yec'o chiri' pan Atenas, ri aj chiri' y ri yepe juc'an chic ruwach'ulef, can majun chic c'a achique ta ri niquiben, xa can xu (xe) wi niquic'axaj o niquibij jun chic na'oj ri can c'ac'ac' chiquiwech riye'.
22 Yac'ari' tek ri Pablo xbepa'e' pe chiquiwech ri winek ri chiri' pan Areópago, y xubij c'a: Riyix achi'a' ri yixc'o wawe' pan Atenas, riyin ntz'et c'a chi riyix can iya'on wi quik'ij quinojel ri idioses.
23 Tek xik'ax c'a ri acuchi (achique) niya' wi quik'ij quinojel ri idioses xintz'et c'a jun altar ri acuchi (achique) nubij wi: RICHE (RIXIN) RI DIOS RI XA MA ETAMAN TA RUWECH, nicha'. Y ya c'a Dios ri' ri ma iwetaman ta ruwech, y can iya'on ruk'ij riyix, yari' ri nk'alajsaj riyin chiwech re wacami.
24 Ya c'a Dios ri' ri banayon re ruwach'ulef y ronojel ri c'o chuwech. Ya c'a Riya' ri Rajaf ri caj y Rajaf re ruwach'ulef. Y rumari' ma pa jun jay ta ri xa banon cuma winek c'o wi.
25 Y ma rajawaxic ta chi nito'ox (nito') ruma jun winek, ruma pa ruq'uexel chi que ta ri' nibanatej, xa ya ri Dios ri nito'o riche (rixin) ri winek, ruma can ya Riya' ri niya'o kac'aslen, ri cak'ik' ri nikajik'aj, y ronojel ri nic'aj chic cosas.
26 Chuka' can rubanon chake konojel ri yojc'o chuwech re ruwach'ulef chi xa riq'ui jun winek yoj petenak wi, y katalun ki' chuwech re ruwach'ulef re yojc'o wi y rubin chuka' chic ri quitiempo re karuwach'ulef y ri mojones riche (rixin) ri kalugar.
27 Queri' xuben ri Dios ruma nrajo' chi nikacanoj Riya', riche (rixin) chi achique ta na rubanic nbekila' wi pe, astape' Riya' xa can nakaj c'o wi kiq'ui chikajujunal.
28 Y ruma Riya' tek c'o kac'aslen, ruma Riya' tek yojsilon, y ruma chuka' Riya' tek yojc'o, can achi'el c'a quibin c'a nic'aj achi'a' poetas ri can ye iwinak riyix, tek xquibij: Riyoj can yoj ralc'ual c'a chuka' ri Dios, xecha'.
29 Y wi can yoj ralc'ual c'a ri Dios, ma ruc'amon ta nikabij Dios chare jun cosa ri xa achi'a' ye banayon. Y ri' astape' can riq'ui k'anapuek o sakapuek o riq'ui abej banon wi, ruma xa quina'oj winek.

Hechos 17:13-29 in Re C'ac'a Testamento pa Kach'abal

13 Jac'a re israelitas re man quiniman-ta re Jesucristo re jec'o pa tenemit Tesalónica, tak xquic'axaj che re Pablo c'o pa Berea nutzijoj re ruch'abal re Dios chique re vinak, reje' can xe'ba pa Berea. Y tak jec'o chic chire' pa Berea, xe'quitakchi'ij re vinak chin xe'yacataj chij re Pablo.
14 Y re hermanos re jec'o chire' pa Berea, can jare' xquitak-a re Pablo c'a chuchi-mar. Y re Silas y re Timoteo c'a xe'c'ue-na can quiq'uin re hermanos chire' pa Berea.
15 Y re hermanos re xe'tzake-a chij re Pablo, tak jec'o chic chuchi-mar, xquic'uaj-a chupan jun tenemit rubini'an Atenas. Y tak re hermanos re' xe'tzolaj-pa, bim-pa chique roma re Pablo che re Silas y re Timoteo que'bapon cha'nin pan Atenas, roma chire' ye'ruyabej-va reja'.
16 Y tak re Pablo je'ruyaben re Silas y re Timoteo chire' pa tenemit Atenas, re ránma reja' camas c'a nik'axo nuna', roma re tenemit re' can nojnak che imágenes. Y re imágenes re', jare' re je'aconak qui-dioses re vinak.
17 Mare' re Pablo napon pa nema-jay re anche' nitzijos-va re ruch'abal re Dios re nibex sinagoga cha re c'o chupan re tenemit re', y nutzijoj re ruch'abal re Dios chique re israelitas y chique nic'aj chic vinak re can quiyi'on-va-pa ruk'ij re Dios. Y can quire' chuka' nubanala' k'ij-k'ij pa q'uiybal, quiq'uin re vinak re ye'bapon chire'.
18 Y jec'o nic'aj chic achi'a' chire' pa tenemit Atenas re can nika chiquivach niquitamaj ronojel rach na'oj, achi'a' re nibex epicúreos chique y nic'aj chic re nibex estoicos chique, ye'betzijon riq'uin re Pablo. Pero jec'o nic'aj niquibila': ¿Anchique como nrajo' nubij chaka re jun ache re', xe nivolol? ye'cha'. Y nic'aj chic niquibila': Re ache re' ancha'l xa nuya' quitzijol nic'aj chic dioses quichin nic'aj chic vinak re xa man aj-vova-ta, ye'cha'. Y quire' niquibij re vinak re', roma re nutzijoj re Pablo chique, ja re utzulaj ch'abal chin re Jesús re nibex evangelio cha, y nubij chuka' chique chij tak re anama'i' xque'c'astaj.
19 Y re vinak re' xquic'uaj-a re Pablo pan Areópago, re anche' niquimol-va-qui' re camas quik'ij. Y tak xe'bapon, reje' xquic'utuj cha re Pablo: ¿La c'o como modo che natzijoj ba' más chaka chij re c'ac'a na'oj re ac'amom-pa?
20 Roma yoj man kac'axan-ta re natzijoj rat, y nakajo' che nabij chaka andex ndel-va che tzij, xe'cha' cha.
21 Y quire' xquibij roma conojel vinak re aj-chire' pa tenemit Atenas, y re je'pitinak pa tak nic'aj chic tenemit, re c'o chic cachoch chire' pan Atenas, can man jun chic cosa niquiban-ta, xa can xe c'a niquic'axaj y niquitzijoj re jun chic na'oj c'ac'a chiquivach-ka reje'.
22 Y tak re Pablo xbepa'e-pa chiquivach re vinak chire' pan Areópago, xubij chique: Yex re yixc'o vova' pa tenemit Atenas, yen nintz'at che yex can iyi'on quik'ij re i-dioses.
23 Tak xinak'ax anche' niya-va quik'ij conojel i-dioses, xintz'at jun altar re anche' nubij-va: Re Dios man etaman-ta rach. Y jac'a Dios re' re man itaman-ta rach, y yex can niya' ruk'ij, jare' re nintzijoj yen chivach vocame.
24 Jac'a Dios re' re banayon re ruch'ulef y ronojel re nakatz'at chach. Jac'a reja' re Rajaf re rocaj y re ruch'ulef. Y jac'a reja' re Dios, y man jun vinak nitiquir-ta nuban jun templo chin che nic'ue-ta reja' chupan.
25 Chuka' re vinak man ye'tiquir-ta niquito' re Dios, roma en lugar che niquito', xa ja re Dios re nita'o quichin, roma ja reja' re niyi'o kac'aslen, re cak'ik' y ronojel re nic'aj chic cosas.
26 Chuka' can rubanon chaka re yojc'o chach re ruch'ulef che xa riq'uin jun vinak yoj-elinak-va-pa konojel, y kaquiran-ki' chach re ruch'ulef, y rubin can jenipa' tiempo nic'ue' jun nación, y chuka' anchique lugar nic'ue-va,
27 chin che nakacanoj re Dios, y anche-na c'a xtakavila-va-pa. Pero reja' xa man naj-ta c'o-va, xa can nakaj c'o-va-pa chaka cada jun yoj.
28 Y roma reja' tak c'o kac'aslen, roma reja' tak yojsilon, y roma chuka' reja' tak yojc'o, can ancha'l quibin ja'jun chique re achi'a' poetas re jec'o chi'icojol, che yoj can yoj rajc'ual chuka' re Dios.
29 Y vo xa can yoj rajc'ual re Dios, man xkojtiquir-ta xtakabij Dios cha jun ru-imagen reja' re xa achi'a' je'banayon-ka. Y re' astapa' cha k'anapuak o sakapuak o cha aboj banon-va, roma xa vinak banayon-ka.