Text copied!
Bibles in Francisco León Zoque

Hechos 13:14-52 in Francisco León Zoque

Help us?

Hechos 13:14-52 in Jomepø Testamento

14 Y jejta'm tzu'ṉyaj Perge cumgu'yomo vityaju nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo Pisidia nas co'aṉjajme'omo. Jen tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø tum sapøjcuy jama'omo y po'csyaju.
15 Jic libro tyu'ñaju ijtupø'om Moisesis 'yaṉgui'mguy, y tyu'ñajque't jujche oyuse jyayaj tza'maṉvajcoyajpapø'is. Entonces tu'myajpamø covi'najø'is cyø'vej ote Pablocøsta'm, ñøjayaju: ―Tøvøyta'm, o'ca mijta'm sunba mi ndzi'yaj qui'psocuy vøti pøn, tza'maṉvajcayajø.
16 Entonces te'ñchu'ṉ Pablo, chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø vyøṉneyajø, y ñøjmayaju: ―Israel pønda'm y mi ṉgøna'tzøtyambapø'is Dios, cøma'nøtyamø.
17 Dios lo que ndø va'ṉjajmdambapø tø Israel pø'nista'm, je'is cyøpiṉyaj ndø jandatzu'ṉgutya'm y más yac vøti'aj yaju y más yac pømicøpøcyaju mientras nømna'ṉ vityaj Egipto nasomo. Después mismo ñe'c Diosis ñøputyaj ñe' pyømiji'ṉ Israel pønda'm Egipto nasomo.
18 Como cuarenta ame ñømaṉjayaj pasencia jejta'm tøtzønasomo.
19 Y Diosis yajyaj cu'ya cøcumgupyø Canaán nasomo, y vye'ndzi'yaj nas Israel pønda'm.
20 Jiṉ ityajuna'ṉ como cuatrocientos cincuenta ame. Después de yøṉø, Diosis cyotyaj cøme'tzoyajpapø va'cø 'yangui'myajø hasta que oyu tza'maṉvajcopyapø Samuel.
21 Entonces cumgu'is vya'cyaj angui'mba, y Diosis cyot Saul va'cø 'yaṉgui'mø. Ijtuna'ṉ pøn ñøyipø'is Cis y Saul je'tis 'yunete, y Benjami'nis chajcupø 'yune. Por cuarenta ame oy yaṉgui'myaj je'is.
22 Después Diosis ñøput Saul, y cyot David va'cø 'yaṉgui'mø. Diosis chamu jujchepø pønete David, nømu: “Ngomuspøjtzi Isai'is 'yune David yac tzocopyacpapø'is ø ndzocoy. Je'tis maṉba chøc mumu tiyø øtz sunbase”.
23 Después que cøjtujcam vøti ame, Davijdis chacyajupø 'yune'omo Diosis cyot Jesús va'cø yaj cotzocyaj Israel pønda'm. Según lo que vi'na chamuse maṉba chøc jøsijcam, jetse chøjcu.
24 Pero antes que min Jesús, Jua'nis chajmayaj mumu Israel pønda'm va'cø ñø'yøyajø, y va'cø qui'psvitu'yajø.
25 Ta'nbø'ujcam Jua'nis yoscuy, nømu Juan: “Øtz ji'nchøṉ jicø lo que mitz ṉgomo'tyambase. Øtz vi'na mi'nøjtzi, jøsi'cam minba eyapø. Jet myøja'nombø viyuṉsye. Hasta va'cø chøjay nu'csocuy jic myøja'ṉombø pøngøtoya, syunba más vøjpø pøn que ji'n øjtzi”.
26 Pablo'is ñøjayajque'tu: ―Tøvøyta'm, mi o'nøndyamba mijtzi Abraha'mis mi 'yuneta'm, y también mi ṉgøna'tzøtyambapø'is Dios aunque ji'ndye Abraha'mis mi 'yuenta'm. Mijta'm ṉgyø'vejatyam Diosis yøṉø 'yote va'cø mi ṉgyotzoctamø.
27 Porque Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is y jiṉbø aṉgui'myajpapø'is ja myusyaj iyete Jesús. Y ja cyønøctyøyøyaj nunca lo que chamuse tza'maṉvajcopapø'is, aunque tyu'ñajpa jachø'yuse aṉgui'mguy tumdum sapøjcuy jama. Jejta'm tu'mbajcajyaju que vøjø va'cø yaj ca'yaj Jesús, y jetse yac viyuṉaju lo que tza'maṉvajcopapø'is oyse chame que maṉba tuqui.
28 Aunque Jesusis cyoja ja pya'tayajø, pero vya'cayaj Pilatocøs va'cø yaj ca'tøjø.
29 Cuando chøcyajuna'ṉ mumu lo que jachø'yupø que maṉba chøcyaje, entonces ñømø'ñaj Jesús cruzcøsi y cyotyaj tzatøjcomo.
30 Pero Diosis yac visa'u ca'yajupø'omo.
31 Jesusis yaj quejayaj vyin sone jamapit eyata'mbø lugajromo. Jujche'aṉbøn oyupø'is pya'tyaj Jesús cuando tzu'ṉ Galilea nasomo va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo, oyupø'is pya'tyaje, je'is isyaj Jesús después que visa'u. Y yøti je'is muspa chajmayaj mumu pøn lo que isyajupø.
32 ”Y øjta'm nø mi ndzajmatyam mijta'm vøjpø ote, que Diosis vi'na chajmayaj ndø jandatzu'ṉgutya'm que maṉba chøjcayaj vøjpø tiyø.
33 Cuando Diosis yac visa' Jesús, jetse viyuṉgotzøjcay 'yote para tø øtzcøtoyata'm, ndø jandatzu'ṉgu'is tø 'yuneta'm. Yac viyuṉaju porque yac visa' Jesús jujche ijtuse jaychø'yupø Salmos libro'omo metzcupyø capitulo'omo. Nømba jeni: “Øjchøṉ mi ⁿUne; yøtipø jama ⁿyac mustøj øjtzi que øjchøṉ mi ⁿUne”.
34 Dios nømu ijtuse libro'omo jachø'yupø: “Ma'ṉbø mi ndyoya'ṉøtyam viyuṉsye como ndzamdzi'øjtzi David”. Jetse chajmayuse que maṉba yac visa' Jesús ca'yajupø'omo, va'cø jyana pyutzpø' syis.
35 Salmos libro'omo nømgue'tpa eyapø capitulo'omo: “Ji'n ma mi ndzac masanbø mi ⁿUne tzatøjcomo va'cø jyana putzpø'ø”.
36 Porque viyuṉse Davijdis oy yosayaj pønda'm lo que ityajupøna'ṉ jicsye'c jujche sunbase Diosis. Pero David ca'u, y oy niptøji niptøjumø jyatata'm, y jen pyutzpø' syis.
37 Pero Jesús Diosis yac visa'u aṉcø ja pyutzpø' syis.
38 Mustam mijtzi, tøvøyta'm, que nømdi tzamdøju que Diosis tø yac tzu'ṉapya ndø coja por lo que chøjcuse aṉcø Jesusis.
39 Aunque sunba ndzøctando' mumu tiyø lo que Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo it jachø'yupø, ja mus mi mbyujtam vyøjomo, porque ja yajtam mi ṉgoja; pero o'ca mi va'ṉjamba Jesús, je'is mi yajambya mi ngoja va'cø mi mbyujtam vyøjomo.
40 Coquendamø mi ⁿvin uy tuc mitzcøsi lo que chamyajupø tza'maṉvajcopapø'is. Yøcse nømyaju:
41 A'mdamø, mi ṉgonojcatyambapø'is ø onde; manba mi ndyocotyam maya'aṉsye. Porque nø'mø ndzøc tum maya'aṉbø yoscuy mi jama'omda'm. Aunque mi nchajmatyandøjø ti ndzøjcøjtzi, ni jujche ji'n ma mi va'ṉjamdame. Je'nche'ṉom cham Pedro'is.
42 Entonces cuando nømna'ṉ pyutyaju'øc Israel pønda'm tu'myajpamø, lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm ñømgø'nayaj Pablo va'cø mingue'tatøc eyapo sapøjcuy jama va'cø chajmayajque't yøcsepø ote.
43 Cuando putyaju'øc tu'myajpamø, maṉ pya'tyaj Pablo y Bernabé vøti Israel pø'nis, y vøtipø pyøjcøchoṉu'is Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy, y cyøna'tzøyajpapø'is Dios. Pablo'is y Bernabé'is 'yo'nøyaju y ñømgo'nayaju va'cø vya'ṉjajmoyaj mø'chøqui Diosis cyotzoṉyajpase ñe' vyø'ajcupit, va'cø jyana jajmbø'yaj nunca.
44 Y eyaco sapøjcuy jama tu'myaj casi mumu cumgupyøn va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote.
45 Pero cuando isyaj Israel pø'nis vøti pøn tu'myajupø, qui'sayaj Pablo porque jet más cyøtu'myaju ancø; vi'nøc'on'onvøyaju, cyø'o'nøyaju lo que Pablo'sna'ṉ nø cha'maṉvajcupø.
46 Pero Pablo'is y Bernabe'is jana na'tzcuy ñøjayaju: ―Sunbana'ṉ va'cø mi vi'na nchajmatyandøj Diosis 'yote mijta'm mi Israel pø'nista'm. Pero como mi ya'indujcatyamba mijtzi 'yote, mi ne'c mi yaj quejtamba que ji'n mi ⁿvyøjta'm; y ne'c it mi ṉgoja que ji'n mus mi mbøjcøchoṉdam ji'n yajepø quenguy. Øtz ma'ṉbø maṉdyam emøc, ma'ṉbø ndzajmatyam ote eyata'mbø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm.
47 Porque øtzta'm ø aṉgui'mda'møjtzi ndø Comi'is, yøcse nøja'yøjtzi: Øjtzø mi ṉgojtam mijtzi para va'cø mi ndzajmatyam ote mumu pøn lo que ji'ndyet Israel pøn, va'cø ityaj como sø'ṉgø'omse; va'cø mi ndzajmay ote va'cø cyotzocyaj hasta más ya'i nasomda'mbø pønda'm.
48 Myañaj yøcseta'mbø tiyø eyata'mbø pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y casøyaju y vyøcotzøcyaj ndø Comi'is 'yote. Y mumu cyøpiṉyajuse Diosis va'cø queñaj mumu jamacøtoya, je'is vya'ṉjamyaj Jesús.
49 Y ndø Comi's 'yote tzambotyøjpana'ṉ mumu jiṉda'mbø cumgu'yomo.
50 Pero Israel pø'nis pyømi tzi'yaj cyøna'tzø'yoyajpapø y vøcotzøcyajtøjupø yomo va'cø qui'sayaj Pablo y Bernabé. Y pyømi tzi'yajque't cumgu'is cyovi'najøta'mbø pøn parejo je yomoji'ṉ va'cø yacsutzøcyaj Pablo y Bernabé, y jetse myacpø'yaju cyo'aṉjajme'omo.
51 Pablo'is y Bernabe'is cyøvijcøjayaj pyoyoji'ṉ cyoso como seña que ityajuna'ṉ cyoja cumgupyø'nis ñe'ta'm. Y maṉyaj Iconio cumgu'yomo.
52 Pero vya'ṉjamyajpapø'is Jesús casøcomø'ñaju y Masanbø Espiritu Santo'is ñøc'ijtøyaju tasyaju'csye'ṉomo.
Hechos 13 in Jomepø Testamento