Text copied!
Bibles in Bakairí

Atos 15:6-31 in Bakairí

Help us?

Atos 15:6-31 in Deus Itaumbyry

6 Aituo myani idânârâ Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, Jesus einwânni iwymâry modo warâ tâtunâguedomoem âtâdyguylymo. — Tâwâlâ, tâwâlâpa judeu keba modo kara satâly? — kelymo myani âjigue.
7 Toenzepa myani adâjidyly wâgâ aguelymo. Aguelymo idanipyryem myani Pedro agueze saudyly: — Nhaum, iweâpalâ ani Deus uduakely, judeu keba modoram Jesus wâgâ aguenriem, tunâry indatomoem, nheinwântomoem warâ. Xirâ tutuzelâ âmaemo.
8 Kurâ domodo nhangahu oday âdara xunâgumo awyly tutuze Deus. Judeu keba modoram Tyispiritury nigonodâ lâpylâ, kyam tingonotobyry ara, judeu keba modo tinwynedyly tienehon-hoem.
9 Idânârâ âzekiba lelâ kurâ, Deus xurâem, judeu, judeu keba alelâ. Judeu keba modo Jesus nheinwândylymo-ro watay, inakanhe aitomobyry xygakeze mâkâ, inakanhe aguitobyry nhygakehobyry ara.
10 — “Judeu domodo ara tatâduneba judeu keba modo nidâ” tâkeze Deus. Awylygue “Kara nadatâomo” mygueduomo, Deus aguehobyry sakaze myguelymo kulâ awârâ. Idânârâ kâzewenry ara kuru anitaymba myakâwâm kydamudo. Kâzewenry ara kehoem aguitoem nuduwâpyra lâpylâ iwerâ. Âdaituo pylâka judeu keba modo kâzewenke aidyse mawylymo? Tâmânreingue mânhetâdylymo-ro waunlo ara awârâ. Koendâpa arâ adâjidyly.
11 Inakanhe aini lelâlâ wâne kurâ, Jesus koendonro awylygue olâ kydâzemakeoly. Arâ lâpylâ judeu keba modo nhemakely, “Warâ itaungâ” kepalâ — kely myani Pedro eyanmo.
12 Pedro aguely tindatuo myani tonlo modo âdakepa idylymo. Barnabé, Paulo warâ adâitobyry nhegatulymo indadylymo myani. — Deuslâ ani judeu keba modoram Jesus wâgâ agueze xina igononi. Eon-honrugue adyesenry modo, koendonro modo warâ xina aniendâ — kelymo.
13 Paulo, Barnabé warâ nhegatuybymo einwânmâmy Tiago. Aguepygueduomo myani aguely: — Nhaum, ydataungâ.
14 Simão Pedro aguehobyry midataimolâ. “Inepa kehoem Deus koendonro tawyly nhenehonly judeu keba modoram” keanry. “Tienkylyem Deus tuduakeze myani akaemo judeu keba modo ewy” keanry.
15 “Aiese urâ” tâkehobyry aralâ Deus aidyly. Iwenibyenlâ myakâwândy Deus itaumbyry awo wâgâ:
16 “Deus urâ. Odopâze urâ âyanmo. Davi iweom ynynonroemba isemo lelâlâ wâne, yeinwântondomoem, yrentomoem warâ aietonze olâ urâ. Âtâ ihugueyby saunâtondyly wâne, myara ise iweloem kânhetondyly nhangahumo oday.
17 Warâ ise agânhedyly, judeu keba modo urâem itoem. Kâingâsedyby watay, yeinwânsemo lelâ, urâem tawylymogue.
18 Warâ auguely urâ âwymâry. Xirâ âyanmo xutuen-honze urâ. Saguhoem auguehobyrylâ xirâ unâ” kewândymy Deus, tunâry aguewâni modoram — kely myani Tiago.
19 Aituo myani Tiago agueondyly: — Ienanaji, kienkuâdâbyramo tâise kurâ akaemo judeu keba modo, Jesus tyeinwântoem, tydamudo ezewenry imoimbyryem awylygue.
20 Kiunrutomoem pape eyanmo kyjiweninre. Warâ ise kinwenily: “Onro xygatyby, se xygatyby warâam ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; iunu kâzenywâdaundâ warâ.” Warâ ise kiunrudylymo.
21 Iweâpalâ myakâwândy judeu domodo Moisés inweniby indadyly. Até iwerâ âtâ anakâ tâzekobyzegueho oday tâtâdyguyzemolâ lâpylâ. Judeu domodo newiâpabyra itoem, xirâ pape aguehobyry ara ise judeu keba modo aidylymo — kely myani Tiago.
22 Jesus tunâry egaturin-em induakeyby modo, idânârâ Jesus einwânni modo, iwymârymo modo warâ Tiago aguely tohoguezemo myani. Aituo myani iwymârymo pape inwenily, ingonodyly warâ Antioquiadâ Jesus einwânni modoram. Pape iwenily tienwanikebygueduo myani azagâ uguondo modo induakelymo pape saniem, Silas, Judas warâ. (Barsabás kelygue tâzekeim lâpylâ myani mâkâ Judas.) Jesus einwânni modo xurâem, koendonro myani akaemo azagâ. Paulo, Barnabé warâ myani eagâmo idâim.
23 Warâ kely myani pape inwenilymo: “Âmaemo judeu keba modoram xirâ pape xina inwenily. Âdapa lâwâne âmaemo idânârâ? Xinaem, xina ipemugu âmaemo, xina ara Jesus einwânni mawylymogue. Antioquiadâ, Síria eynynâ, Cilícia eynynâ warâ mâintain-homoem keankâ xirâ xina inwenily.
24 “Tutuze xina, taunlo uguondo modo ewy awyarâ idâhomobyry. Xina ingonotybyemba olâ keankâ idâlymo-ro warâ. ‘Mâsemaguedyze mataymo, judeu domodo satâhogue adatâowâdaungâ. Moisés inweniby ara lelâ aitaungâ warâ’ nyguemomy âyanmo. Âda midylymo awyly mâuntuba mitaundâmomy, aguelymo mâindatuomo. Ânguy ‘Aguewâtaungâ’ keduo inkâba keankâ akaemo arâ aguely.
25 Âyanmo aguehomobyry tindatuo xina nâtâdyguy, awârâ unâ wâgâ adâkehoem, koendâ tâseinwândoem warâ. Xina nâtunâguedâ âdara amidylymo wâgâ. Azagâ uguondo xina niduake awyarâ idârin-em xinaem agueze. Paulo, Barnabé warâ agâ ise idâlymo. Xina ipemugu lâpylâ asaemo Paulo, Barnabé warâ, xina ara Jesus einwânni lâpylâ awylymogue.
26 Âdyoze tâkeze ani asaemo, Pymâ Jesus Cristo xunârybyry egatuze idâdaymo.
27 Awylygue Judas, Silas warâ xina ingonodyly, xina âtunâguedobyry wâgâ âyanmo aguehomoem. Koendâ kehoem âyanmo egatuzemo xirâ pape wâgâ inweniby modo.
28 “Deus Ispiritury aguehobyry, xina aguehobyry warâ amânhedysemo xina ato. Ton-honre kehoem inkâba ise xirâ modo amânhetomoem; âdylâ tuonugueim âenwyenmo manâdylymo ara kulâ ise.
29 ‘Onrogue, segue warâ xygatyby modoram ânguylâ nhunru xuduypy kâdâtaundâ. Ânguydo imeom idu odano modo, âtâ inatano modo warâ mântomoem tâwâlâ wao iunu napâdâ; munru kâzenywâdaundâ warâ. Uguondo tywydy lelâ nynanâdâ; pekodo tusoram lelâ nâdynanâo warâ.’ Xirâ kulâ xina âyanmo agueho. Tuomare ise âmaemo, xina agueho ara amituomo. Koendâ lelâ itaungâ. Xirâ xina âyanmo inwenily. Alâ kulâ.” Warâ myani Jesus einwânni modo inwenily judeu keba modoram.
30 Silas, Judas warâ pape Antioquiaram sase tâjigonohonzemo myani. Myarâ saintybyem myani Jesus einwânni modo indâtyguylymo, pape tiunduhomoem.
31 Pymâ tonlo modo ago kehoem myani pape intainlymo indatomoem. Tindatuo myani iomazelymo mârâ pape iweniby wâgâ.
Atos 15 in Deus Itaumbyry