Text copied!
Bibles in Kalam

Apasol 7:32-60 in Kalam

Help us?

Apasol 7:32-60 in Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak

33 Pen Gor Mosis nup aŋgak, ‘Yand Biyomb suŋ-tep yimb ak; wikan biy opan rek, tomb tirup nand ak tuŋgasikan.
34 Yand niŋbiyn: Yijip biynimb gok, biynimb yip Yisrel kay kuyip timey yimb gey, siy apay. Kun ak niŋiy, kuyip ap dand amniŋg gispiyn. Nand Yijip amnimin aŋgak.’
35 “Gak kun ak mey, bi Yisrel biynimb nup nind, an aŋgek chinup kond mindniŋg gispan aŋgyak ak nep; Gor mon maŋlaŋ rek giyiŋg aŋgek, biyomb kiyk mindiy, kuyip diniŋg andkind Yijip amnak.
36 Yijip amiy, tap mageprek gunap kuŋay yimb nep giy, biynimb nuk Yisrel kuyip dand ñiŋg solwara ‘Likañ’ apay ak, tikiy kind bindoŋ ameyak, tap mageprek gok gi mindyiŋgip. Kun gi mindek, simiy ñin jiwiy omiŋal yinak.
37 Nuk kun okok mindiy, enjol minim aŋgek niŋiy, biynimb gok kuyip aŋgñiyiŋgip. Nuk nep mey, minim bap aŋgak, ‘Kisen Gor namam nimbip bap deniŋgamb, nimbip Gor minim aŋgñimbiyn rek ak aŋgñiniŋgamb aŋgak.’
39 “Nuk Gor minim tep ak chinup maŋgiysek aŋgñak ak pen, basind chin gok minim aŋgak ak ma niŋyak. Kiyk Mosis nup kirgiy, andkind Yijip amnun aŋgiy gos ak niŋiy,
40 Mosis numam Eron nup aŋgyak, ‘Namam chinup Yijip nimb dand owak ak, akay amimb ak ma niŋbun. kun ak nand tap chin aŋgniŋjun gunap gayey, chinup kond mindyakniŋ, andkind Yijip amnun aŋgyak.’
41 “Kun aŋgiy, kaw ñiluk rek bap gay, kuyip tep gakniŋ, tap ñiŋemb pik dap simboŋg ñiyak.
42 “Kun geyak, Gor kuyip kirgiy aŋgak, ‘Kun gipay ak, pumb, takin, gap gok monmon aŋgniŋyaŋ aŋgak.’ Ñin kun ak kiyk tap kun gok nep aŋgniŋyak ak mey, bi Gor minim aŋgep bap, Gor aŋgak rek, buk ak tikiy aŋgak: ‘Yisrel biynimb. Nimb nind simiy ñin jiwiy omiŋal rek, miñmon nep namb okok taŋgyiŋgipim ñin ak, kanj kaw siypsiyp tap okok pikiy yip simboŋgipik? Ak yip ma simboŋgipik. Nimb pen tap yesek omiŋal, key gaypik ak aŋgniŋyiŋgipim.
43 Tap kun ak, bap Molok aŋgyiŋgipim. Bap gap rek gay, Repan aŋgyiŋgipim. Tap gor yesek omiŋal kun ak nep, ser korip gi dand taŋgyiŋg, lotiw gi mindyiŋgipim. Gipik kun ak, yand nimbip aŋgyoken, am kalambis mindeniŋgambim miñmon Babiylon bak okok aŋgak.’.”
44 Stiypin kun aŋgiy, minim bap pen aŋgak, “Wosrey basind sikop miñmon nep namb okok mindyiŋgipay ñin ak, Mosis Saynay dum biyoŋ amek, Gor nup minim gunap aŋgiy aŋgak, ‘Sel korip yip gosimb niŋniŋgiy bap kun kun giy giniŋgiy aŋgek,’ Mosis ap kuyip aŋgek, korip aŋgak kun ak rek giyak.
45 Geyak, pernep mindyiŋgip. Pen Mosis kumek, basind Josiwa kuyip poŋind, ser korip kun ak dand wiyakniŋ, biynimb kind akniy mindeyak gok, ñawil di mindyakniŋ, kuyip pisnep yuk yokyak. Ser korip kun ak mindiy, mind dand amiy, kisen kiyŋ Depiyt, bi Gor niŋek tep gak ak, Gor nup aŋgniŋiy aŋgak, ‘Yand korip nip tep bap gen, chin Jekop ñapan nuk gok ap korip kun ak nip aŋgniŋjun?’
47 Aŋgek, Gor aŋgak ‘Mer. Ñi nand Solomon nep korip yip ak giniŋgamb aŋgak.’ Aŋgek, kisen ñinuk Solomon Gor aŋgniŋep korip aŋgak kun ak gak.
48 “Pen Biyomb Gor tap okok maŋgiysek gayak ak, biynimb ñin maŋgiy diy korip giniŋgambay ak, nuk ma mindeniŋgamb. Bi Gor minim aŋgep bap minim kun ak aŋgiy aŋgak:
49 ‘Semb biyoŋ gay, yand mindpiyn. Man biy gay, tomb yand aypiyn. Yip yerip korip tep ak giy, añiŋ ayaŋ aŋgiy apim?
50 Tap gok maŋgiysek ñin maŋgiy yand ak ma gaypiyn akaŋ aŋgak.’”
51 Stiypin minim kun ak kun giy aŋgiy aŋgak, “Nimb minim ma niŋiy, timey yimb nep gipim. Gor Kawnan ak nimbip gos tep ñek niŋbikip ak pen, per mer apim. Nasind sikop giyiŋgipay rek nep gipim.
52 Nasind sikop bi Gor minim aŋgep gunap kuyip ma kirgiyak, maŋgiysek timey giyak. Gor Ñi tep ak winiŋgamb aŋgyak gok kuyip maŋgiysek pikayak. Nimb pen; Ñinuk tep ak apek, mimuŋg niŋiy ñapik.
53 Pen Gor low minim nuk, enjol gok kuyip aŋgek dand wiyak ak, niŋiy ma dipik aŋgak.”
54 Stiypin minim kun ak aŋgakniŋ, kuyip milukrimey yimb yapek, meŋg siwbirikiy kaljiwyak.
55 Pen Gor Kawnan ak Stiypin yip mindek ak mey; semb ar biyoŋ niŋak: Gor melik tep ak sek mindiy, Jiysis bak siŋak mindek.
56 Niŋiy aŋgak, “Niŋim! Yand niŋsipiyn; semb biyoŋ miŋgan sek mindip. Gor Ñinuk ñin yipund kind okok ken jakiy mindip aŋgak.”
57 Stiypin kun aŋgek, timund kiyk ak pilgiy, nup minim yomb yimb aŋgiy, maŋgiysek tikjakiy, ap nup chichiy diy, dand mis akyaŋ ken amniyak. Dand amiy, bi nup minim yesek aŋgyak gok, kaljiwiy, tiŋgliys kiyk gok tuŋgasik, bi paranj Sol mindek maŋ siŋak ayey, nuk kond mindakniŋ, kiyk Stiypin nup kamb jiw pikyak.
59 Nup kun giy pikyakniŋ, aŋgak, “Jiysis! Kawnan yip ak dan aŋgak.”
60 Kun aŋgiy koŋgim piŋiy, meŋg miŋgan dand araniy aŋgak, “Biyomb. Yip pikaysipay biy, tap siy tap timey gispay ak niŋiy kirginimin aŋgak.” Kun aŋgiy kumak.
Apasol 7 in Kalam Baybol Buk Gor minim nuk kisin angayak

Aposɨl 7:32-60 in MƗNƗM KOMIŊ

32 ‘Nased acɨk Ebraham, Aisak, Jekop, God kɨri yad mɨdebin,’ agak. Nɨb agek, Mosɨs, ak Bɨ Kɨb nep ageb, agɨl, pɨrɨkɨl jep jep dɨl, kɨyan gɨl udɨn ma nɨŋak.
33 “Pen Bɨ Kɨb Mosɨs nop agak, ‘Lɨm dai sɨŋ aul ap mɨdeban rek, tob tɨrɨp nak ak tɨg juan.
34 Ijip bin bɨ okok bin bɨ yad Isrel karɨp lɨm Ijip mɨdebal okok kɨrop gɨ tɨmel yɨb gɨpal, yad nɨpin. Kɨri sɨl agebal ak peyɨg nɨŋɨl, apɨl kɨrop tɨg asɨk yoknɨg opin. Nɨb ak, nak adɨk gɨ Ijip amnoŋ,’ agak.
35 “Isrel bin bɨ ned Mosɨs nop aglak, ‘Nak bɨ an agek, bɨ kɨb mɨdɨl, cɨrop bɨ mɨnɨm tɨg bɨlokep rek kod mɨdeban?’ aglak. Pen kɨsen, God ejol ne ag yokek apɨl, mab bɨd mɨlaŋ gek nab sɨŋak Mosɨs nop mɨseŋ lek, God ne ke Mosɨs nop bin bɨ kɨb kɨri mɨdɨl kɨrop tɨg asɨk yokaŋ, agɨl, ag yokak.
36 Pen Mosɨs Ijip amɨl, tap ma gep rek ognap sɨŋak gɨl, bin bɨ ne Isrel kɨrop dɨl ñɨg solwara ‘Lakañ’ apal ak amɨl, tap ma gep rek ognap sɨŋak gɨl, kɨsen Isrel bin bɨ poŋ dɨl dam mɨñ mab kab nep mɨdolɨgɨp nab okok amɨl, tap ma gep rek ognap sɨŋak gɨlɨg gɨ mɨdolɨgɨp. Nɨg gɨ mɨdek mɨdek, mɨ ñɨnjuɨl omal (40) yɨnak.
37 “Mosɨs ne nep me bin bɨ Isrel kɨrop agak, ‘God ne bɨ mɨnɨm ne agep alap, ñɨ nɨbi ke bɨ yad rek alap, ag yokek nɨbep onɨgab,’ agak.
38 Mosɨs ne mɨñ mab kab nep mɨdolɨgɨp nab okok mɨdek; ne apɨs based cɨn eip mɨdek; Sainai Dɨm sɨŋak ejol alap apɨl Mosɨs nop mɨnɨm ag ñak. Mosɨs mɨnɨm nɨbak dɨl cɨnop Isrel bin bɨ ag ñɨnɨgab, agɨl, God ne mɨnɨm komɨŋ nɨbak Mosɨs nop ñak.
39 “Mosɨs mɨnɨm komɨŋ nɨbak ag ñak ak pen based cɨn okok mɨnɨm nɨbak ma dɨlak. Kɨri Mosɨs nop ag juɨl, adɨk gɨ Ijip amnɨn, agɨl, gos ak nɨŋlak.
40 Kɨri Mosɨs nɨmam Eron nop aglak, ‘Bɨ nak Mosɨs cɨnop Ijip nɨb dowɨp ak, nop tari gɨp ak ma nɨpɨn. Nɨb ak, nak cɨnop tap god rek ognap gek, bɨ cɨn ognap god gɨnɨgan nɨb okok dɨ ned amel, cɨn kɨsen amnɨn,’ aglak.
41 Ñɨn nɨbak nep, god esek kaj kau ñɨlɨk rek alap gɨ lɨl, yakɨr tap okok pak dap sobok gɨ ñɨlak. Kɨri tap ñɨnmagɨl kɨri ke gɨ lɨlak okok nɨŋɨl, ak god cɨn, agɨl, mɨñ mɨñ gɨlɨg gɨ tap kɨb dagɨl ñɨŋlak.
42 Nɨg gelak, God kɨrop kɨrɨg gɨl agak, ‘Nɨg gɨpal ak, pɨb, takɨn, gap okok abramek sobok gɨlaŋ,’ agak. Ñɨn nɨbak kɨri tap nɨb okok nep sobok gölɨgɨpal ak me, bɨ God mɨnɨm agep alap God Mɨnɨm ak ñu kɨl tɨkɨl agak, ‘Isrel bin bɨ. Nɨbi ned mɨ ñɨnjuɨl omal mɨñ mab kab nep mɨdolɨgɨp nab okok ajölɨgɨpɨm ñɨn ak, kaj kau kaj sipsip tap okok pak yɨp sobok gɨ ma ñölɨgɨpɨm.
43 Nɨbi tap yokop esek omal nɨbi ke gɨ lɨpek ak nop tap pak sobok gɨ dagɨl ñɨlɨg gɨ, gɨ mɨdelɨgɨpɨm. Tap nɨbak, alap Molok agölɨgɨpɨm, alap gap rek gɨ lɨl, Repan agölɨgɨpɨm. Tap god tom nɨb omal nep, sel karɨp gɨ dɨ ajlɨg gɨ, sobok gɨlɨg gɨ mɨdelɨgɨpɨm. Gɨ mɨdelɨgɨpɨm nɨbak, yad nɨbep ag yoken, am mɨñ mɨdenɨgabɨm taun kɨb Babilon beŋ kɨd okok,’ agak.
44 “Based sɨkop cɨn okok mɨñ mab kab nep mɨdolɨgɨp nab okok mɨdelak ñɨn ak sel karɨp dad ajölɨgɨpal. Sel karɨp nɨbak mɨdek ak nɨŋɨl, God cɨnop eip mɨdeb, agɨl nɨŋölɨgɨpal. Sel karɨp nɨbak, God mɨnɨm agak rek nep gɨ lel mɨdek.
45 Kɨsen pen bɨ nap sɨkop okok, kɨri sel karɨp nɨbak yes kɨri Josua based sɨkop cɨn okok kɨrop ñel, kɨri dɨlak. Kɨsen, kɨri sel karɨp nɨbak dapelak nɨŋlɨg gɨ, God ne bin bɨ karɨp lɨm sɨŋaul mɨdelak okok pɨŋɨl ju yɨk gɨ yokak. Sel karɨp nɨbak mɨdɨl, mɨd damɨl, kɨsen Depid tɨk dolak.
46 Based Depid, bɨ God nɨŋek tep gak bɨ ak, ne God nop ag nɨŋɨl agak, ‘Nak yau agek, yad karɨp nep tep alap gɨ len, nak God Jekop ned sobok golɨgɨp ak, karɨp nɨbak mɨdenɨgan,’ agak.
47 Agek pen God ne yau ma agak. Kɨsen Solomon ne God sobok gep karɨp nɨbak gɨ lak.
48 “Pen God ar i oklaŋ mɨdeb ak, bin bɨ ñɨnmagɨl dɨl gɨ lɨnɨgal karɨp okok ma mɨdenɨgab. Bɨ God mɨnɨm agep alap mɨnɨm nɨbak agɨl agak,
49 ‘Bɨ Kɨb ak ne agɨp, “Karɨp lɨm seb kab ar alaŋ sɨŋak sea kiŋ yad rek ar sɨŋak bɨsɨg mɨdɨl, lɨm dai wagɨn aul tob yad tau rɨbɨk lɨlɨg gɨ mɨdebin. Yɨp tari karɨp gɨ lem, yad kɨn mɨdenɨm? Yad karɨp sɨŋ akal ake lɨnɨm?
50 Tap okok magɨlsek ñɨnmagɨl yad ke ma gɨ lɨpin aka?” agak,’ agak.
51 “Cɨn ke nɨŋ rep gɨpɨn, agɨl, tap si tap tɨmel nep gɨl, God Mɨnɨm ma nɨpɨm. Nased sɨkop gölɨgɨpal rek nep gɨpɨm. Kaun Sɨŋ ne nɨbep gos tep ñek nɨpkep, pen per mer apɨm.
52 Nased sɨkop okok, bɨ God mɨnɨm agep okok kɨrop magɨlsek gɨ tɨmel gɨlak. Bɨ God mɨnɨm agep bɨrarɨk okok, ‘God Bɨ Wög Gɨ Ñeb tep yɨb ak apeb,’ aglak. Pen nased sɨkop okok kɨri bɨ nɨb okok ak rek nep ñag pak lɨlak. Pen mɨñi God Bɨ Wög Gɨ Ñeb tep yɨb nɨbak apek me, nɨbi nop mɨmɨg nɨŋɨl ñag pak lɨpek.
53 Pen God lo mɨnɨm ne ak, ejol ne okok kɨrop ag yokek dapel dɨpek, pen ageb rek nɨŋɨl ma gɨpɨm,” agak.
54 Stipen mɨnɨm nɨbak agek nɨŋlɨg gɨ, kɨrop mɨlɨk kal yɨb yapek, meg magɨl su rɨbɨkɨl kal julak.
55 Pen Kaun Sɨŋ ne Stipen ap ran jakɨl mɨdek nɨŋlɨg gɨ, ne kɨlan gɨ nɨŋɨl seb kab ar alaŋ sɨŋak nɨŋak, God melɨk tep aknɨb ke yɨb ne mɨdek nɨŋɨl Jisas ne God ñɨnmagɨl yɨpɨd pɨs ken ar ne warɨk mɨdek.
56 Stipen nɨŋɨl agak, “Nɨŋɨm! Yad nɨŋebin, seb kab ar alaŋ sɨŋak kɨjoŋ yɨk mɨdeb. Bɨ Ñɨ ne ak God ñɨnmagɨl yɨpɨd pɨs ken ar ne warɨk mɨdeb!” agak.
57 Stipen nɨb agek, tɨmɨd kɨri ak ñɨnmagɨl dɨ pɨlɨŋ gɨl, dai magɨlsek warɨkɨl, mɨnɨm bleble agɨl mɨnɨm kɨb yɨb agɨl, pɨg gɨ rɨkɨd ag amɨl ne mɨdek amnɨlak.
58 Nop dɨ cɨcɨ lɨl, dam dam taun kɨb nɨbak söŋ ar eyaŋ dad amnɨlak. Bɨ nop mɨnɨm esek aglak okok kal juɨl, walɨj par kɨri okok tɨg juɨl, bɨ praj Sol mɨdek ulep sɨŋak yokel, ne kod mɨdek nɨŋlɨg gɨ, kɨri Stipen nop kab ju paklak.
59 Nop nɨg gɨl pakel nɨŋlɨg gɨ, Stipen Bɨ Kɨb nop sɨk par agɨl agak, “Bɨ Kɨb Jisas, kaun magɨl yad dan,” agak.
60 Nɨb agɨl, kogɨm yɨmɨl, sɨk kɨb par agɨl agak, “Bɨ Kɨb! Yɨp ñag pak lebal aul, tap si tap tɨmel gebal ak nɨŋɨl kɨrɨg gɨnɨmɨn,” agak. Nɨb aglɨg gɨ kɨmak.
Aposɨl 7 in MƗNƗM KOMIŊ