Text copied!
CopyCompare
Dios Oca Tuti - Lucas - Lucas 20

Lucas 20:6-41

Help us?
Click on verse(s) to share them!
6“ ‘Masa cõarʉ ñami Juan’, mani yija, masa manire junisinicõri gʉ̃tagãna manire rea sĩarã yirãji. ‘Diore yiari bʉsiñi Juan’, yi tʉoĩacõri gʉ̃tagãna rea sĩarã yirãji ĩna manire”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
7Ito bajiro tʉoĩacõri ado bajiro cʉdiyijarã ĩna Jesure: —“Ĩ ñañi masare idé gutoni cõarʉ”, yi masibea gʉa, yiyijarã ĩna Jesure.
8Ĩna ito yija tʉocõri: —“Ĩ rotirisena ya yʉ”, yi gotibicʉja yʉ cʉni, yiyijʉ Jesús ĩnare.
9Ito yicõri masare bʉsisʉoyijʉ Jesús mʉcana. Ado bajiro goti masiore ocana gotiyijʉ Jesús ĩnare: —Sĩgʉ̃ ñayijʉ ʉyé wese, rʉcogʉ. Gaje sita yoari warocʉ ĩ ya ʉyé wesere gãjerã moari masare wasoayijʉ ĩ. Ito yicõri yoari gaje sitajʉ ñayijʉ ĩ.
10Ʉyé iti rica cʉtiroca sĩgʉ̃ ĩ ya moari masʉre cõayijʉ ĩ, ĩ ya ote ãmitoni. Iti ote coderi masa ĩ wadija ticõri, ĩre jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ñe macʉti tʉdi wayijʉ ĩ.
11Ito bajiro ñe macʉti ĩ ejaja ticõri, gãji ĩre moa ĩsiri masʉre cõayijʉ ĩ. Iti ote coderi masa ĩ ejaja ticõri, ĩre tiboyijarã ĩna. Ito yicõri jaĩosãcõyijarã ĩna. Ito bajiri ĩ cʉni ñe macʉti tʉdi wayijʉ.
12Ĩ ito bajija ticõri, gãjire cõayijʉ mʉcana. Ĩ ejaja ticõri, ito bajiroti ĩre cʉni jaĩosãcõyijarã ĩna mʉcana.
13’Iti jeyaro bajija ticõri, ado bajiro tʉoĩayijʉ iti sita ʉjʉ: “¿No bajiro yirʉjati yʉ? Ado bajiro yicʉja yʉ. Yʉ macʉ, yʉ maigʉ̃re cõagʉ̃ ya yʉ. Ĩre ĩna tija rʉ̃cʉbʉorã yirãji gajea”, yi tʉoĩabojayijʉ ĩ.
14Ĩ macʉ ejaja ticõri, ado bajiro ĩnamasi gãmeri tʉoĩa bʉsiyijarã ĩna, ote coderi masa: “Ãni ñami adi sita ʉjʉ ĩ godaja bero boca ãmirocʉ. Ĩre sĩacãcõrʉja, manijʉa bʉjana yirona”, yi tʉoĩa gãmeri bʉsiyijarã ĩna.
15Ito bajiri ĩre tucõa wacõri sĩayijarã ĩna, yi oca goti masioyijʉ Jesús masare. Ito yicõri ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —Ĩna ito bajiro yija, ¿no bajiro yigʉ yiguĩjida iti sita ʉjʉ?
16Ado bajirojʉa yigʉ yiguĩji. Ote coderi masa tʉ ejacõri ĩnare sĩagʉ̃ yiguĩji. Ito yicõri ĩ ya sita gãjerãre wasoagʉ yiguĩji. Dios cʉni ito bajiroti yigʉ yiguĩji. No ĩ cõarʉre boca ãmimenareti ruyuriogʉ yiguĩji Dios, yiyijʉ Jesús ĩnare. Ito bajiro ĩ yija tʉocõri, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Iti ito bajiro rẽtame yirocʉ camotajaro Dios, yiyijarã ĩna.
17Ĩnajʉare ticõri ado bajiro yiyijʉ Jesús: —¿Ñe yireoni ñati adi Dios oca tuti gaye mʉa tʉoĩaja? Gʉ̃ta wi meniri masa coga gʉ̃tagã cõayijarã ĩna. Ito bajibojarocati gaje gʉ̃ta rẽto bʉsaro quenarica ñayijʉ itiga ĩna cõabojaraga. Itiga gʉ̃tagãna sʉoriti quenari wi menigʉ̃ yiguĩji Dios. Itiga gʉ̃tagã manija, ñe menire manoja ĩja, yi gotia Dios oca tuti.
18No gʉ̃tagã joe quedi jeagʉre ĩ ya gõari jearo yiroja. Ito yicõri itiga gʉ̃tagã sĩgʉ̃re iti quedi jeaja mano abocõro yiroja. Ado bajiro bajia iti oca. No Dios ĩ cõarʉre tʉorʉ̃nʉbicʉ catitĩñabicʉ yiguĩji ĩocʉ̃. Ito yicõri jeame ʉ̃jʉrojʉ ĩ cõa ãmorãre ruyuriorocʉ cõagʉ̃ yiguĩji ĩ, yi gotiyijʉ Jesús masare.
19Ito bajiro Jesús ĩ oca goti masioja tʉocõri, “Manireti bʉsiami”, yi tʉo masiyijarã paia ʉjarã, judio masa rotirise riasori masa cʉni. Ito bajiri Jesure ñia ãmoyijarã ĩna. Ito bajibojarocati masare güirã ñia masibisijarã ĩna maji.
20Ĩre ñia masibiticõri coriarã Jesús rãca baba cʉti rʉoronare cõayijarã ĩna: “Titẽña. Sita ʉjarãre ĩ bʉsituja tʉoba. Ĩ bʉsituja tʉocõri, ‘Ĩre seti ña’, yirã yirãji mani. Ito yicõri adi sita ʉjʉ tʉjʉ ĩre ãmi warã yirãji mani”, yiyijarã ĩna.
21Jesús rãca baba cʉti rʉoana ĩ tʉ ejacõri, ado bajiro ĩre gotiyijarã ĩna: —Gʉare riasogʉ, jeyaro mʉ riasorise, mʉ bʉsirise riti ñasarise ña, yi tʉoĩa gʉa. Masa ñasari masa, ñasamenare cʉni corocõti ti maia mʉ. Dios ĩ ãmoro bajiro masa ĩna yitoni, queno riasoa mʉ.
22Ito bajiri ado bajiro mʉre seniĩa gʉa: “¿Roma cʉto gagʉ ʉjʉre ĩ rotiado bajiroti ĩre gʉa waja yija quenati? ¿Ĩre gʉa waja yibeja cʉni quenatite?” yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
23Ito bajiro ĩna yibojarocati ĩna ñeñaro tʉoĩarisere tʉo masicõyijʉ Jesús. Ito bajiri ado bajiro yiyijʉ ĩ ĩnare:
24—Adi sita gaye niyeru cuji ĩsiña yʉre, yiyijʉ Jesús. Iti cuji niyeru cuji boca ãmicõri ado bajiro seniĩayijʉ Jesús ĩnare: —¿Ñimʉ ya rio ito yicõri ñimʉ wame wãñati adi cujijʉ? yi seniĩayijʉ Jesús ĩnare. Ito ĩ yija tʉocõri: —Adi sita ʉjʉ rioti ña, ito yicõri ĩ wame cʉni, yiyijarã ĩna Jesure.
25Ĩna ito yija ado bajiro cʉdiyijʉ Jesús ĩnare: —Sita ʉjʉ gaye iti ñajama ĩreti ĩsija quena. Ito yicõri Dios ye iti ñaja Diore ĩsija quena, yiyijʉ ĩ ĩnare.
26Ito bajiro queno Jesús ĩ cʉdija tʉocõri, masa tʉoro riojo oca meni masibisijarã ĩna. Ĩ queno cʉdi masija ticõri, mano ʉcayijarã ĩna. Ito bajiri ĩre oca meni ãmobojarãti bʉsibisijarã ĩna ĩja.
27Ito ĩ baji ñaroca coriarã saduceo gaye tʉoĩarã, Jesure ti ãmorã ejayijarã. Saduceo gaye tʉoĩarã, “Godabojarãti mʉcana tʉdi catire manoja”, yi tʉoĩarã ñayijarã ĩna. Ito bajiri ado bajiro Jesure seniĩayijarã ĩna:
28—Gʉare riasogʉ, Moisés ñayorʉ ado bajiro ucayoñi: “Rĩjorʉ ñasʉogʉ rĩa macʉti manojore ĩ godagoja ĩ ocabaji manojo cʉti wasoaja quena. Ito bajiro yigʉti ĩ rĩjorʉ ñabojarʉre rĩa cʉti ĩsigʉ̃ yiguĩji”, yi ucañi Moisés ñayorʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
29Gaje ado bajiro gotiyijarã ĩna Jesure: —Mʉre oca gotia gʉa. Sĩgʉ̃ rĩa ado bajiro rẽtayijarã. Jʉa ãmojeno ñayijarã ĩna. Ñasʉogʉ manojo cʉtibojagʉti rĩa macʉti godagoyijʉ.
30Ĩ bero gagʉ manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godagoyijʉ.
31Ito yicõri ĩna bero gagʉ cʉni manʉjʉ godagoro rãca manojo cʉtibojayijʉ. Ĩ cʉni rĩa macʉti godacoayijʉ. Ĩ bero gãna cʉni isore manojo cʉticõri, rĩa manati goda jediyijarã ĩna.
32Ĩna goda jedija berojʉ goda sʉyayijo ĩna manojo ñabojaro cʉni.
33¿Ũmacʉ̃jʉ mʉcana tʉdi ĩna catija ñimʉ manojojʉa ñasagõjida ĩna jeyaro manojo iso ñaja bero? yi seniĩayijarã ĩna Jesure.
34Ito yija Jesús ado bajiro cʉdiyijʉ ĩnare: —Adi tutijʉ masa ĩna ñaja, manojo cʉti, manʉjʉ cʉti yama ĩna.
35Adi tutijʉ ito bajiro ĩna yi ñabojarocati mʉcana tʉdi caticõri, Dios tʉjʉ ĩna ejaja manojo cʉtire manoja itojʉama. Ito yicõri ĩna rĩa romiare manojo cʉti rotimenaji ĩna.
36Dios rĩa ñari mʉcana tʉdi catirã yirãji ĩna. Ito yicõri jʉaji godamenaji ĩna. Ángel mesa robo bajiro bajirã yirãji ĩna ĩja.
37Gaje Moisés ñayorʉ ĩ ucare ticõri, “Godana mʉcana tʉdi catirã yirãji”, yi tʉoĩa mani. Yucʉ tutu ʉ̃jʉrise wato Dios oca ruyurisere ucayoyijʉ Moisés. Ado bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre: “Yʉ ña Abraham ʉjʉ, Isaac ʉjʉ, ito yicõri Jacob ʉjʉ cʉni”, yiquĩ Dios yʉre, yi ucayijʉ Moisés ñayorʉ.
38Iti oca tʉocõri, “Godana Ʉjʉ meje ñami Dios. Catirã Ʉjʉjʉa ñami”, yi tʉoĩa mani. Godana ñabojarãti Dios ĩ tija catirã riti ñarãji masa, yiyijʉ Jesús ĩnare.
39Ito ĩ yija tʉocõri, judio masa rotirise riasori masa, ado bajiro yiyijarã ĩna: —Queno ñaro bajiroti tʉo masia, gʉa Ʉjʉ mʉ, yiyijarã ĩna Jesure.
40Ito yicõri queno masigʉ̃ ĩ ñajare ñejʉa gaje seniĩa ʉya masibisijarã ĩna.
41Ito bero ado bajiro ĩnare seniĩayijʉ Jesús: —¿No yija, “David ñayorʉ janerãbatia janami ñami Cristo”, yati masa?

Read Lucas 20Lucas 20
Compare Lucas 20:6-41Lucas 20:6-41