Text copied!
CopyCompare
Dios Oca Tuti - Hechos - Hechos 7

Hechos 7:15-44

Help us?
Click on verse(s) to share them!
15Ito bajiro bajijare Egiptojʉ ñagʉ̃ wayijʉ Jacob. Egiptojʉ yoari ñacõri itojʉ godacoayijʉ Jacob. Ito yicõri ĩ rĩa ñana, mani ñicʉsabatia ñayoana godañi itojʉti.
16Egiptojʉ ĩna cõbojarocati ito gãna Siquemjʉ yujerã wayijarã. Siquemjʉ ãmi ejacõri, mani ñicʉ Abraham ñayorʉ, Hamor rĩare masari cuma goje ĩ gãmecarajʉre yujeyijarã ĩna.
17’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Egipto sitajʉ jãjarã masa bʉjʉri cʉti ñayijarã. Ito ĩna baji ñaroca riti jabeto rʉyayijʉ ĩnare Dios Canaán wame cʉtiri sita ĩsiroto, “Mʉ janerãbatiare sita ĩsigʉ̃ yigʉja yʉ”, yi Abraham ñayorʉre Dios ĩ goticãdo bajiroti.
18Iti rodoriti gãji ʉjʉ Egiptojʉ rotisʉoyijʉ. José mesa mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉ̃cʉbʉogʉ meje ñayijʉ ĩ.
19Ĩ ʉjʉti mani ñicʉsabatia ñayoanare rʉoñi. Ito yicõri quenabeto yiyijʉ. Mame joearã rĩacare cõa rotiyijʉ ĩ.
20Iti rodoti rujeayijʉ Moisés cʉni. Dios ĩ tija quenagʉ̃ ñayijʉ ĩ macʉacã. Iti sita ʉjʉ ĩ rotire masibojagoti Moisés jaco ʉdiarã ũmacañicõti rʉco ñayijo ĩre.
21Macʉacãre yeyo masibiti wacoti, iso macʉre maibojagoti, ʉjʉ ĩ rotiado bajiroti ĩre cõabojayijo iso. Ito iso yija bero ʉjʉ Egipto gagʉ maco ĩre ti bʉjacõri, ĩre masoyijo iso macʉ robo bajiro.
22Ito bajiri ʉjʉ maco rãca ñagʉ̃ riti Egipto gãna ĩna masirisere queno riasotiyijʉ ĩ, Moisés. Ĩ bʉsija, tʉo masire rãca bʉsiyijʉ ĩ. Ito yicõri ñasarisere moa quenoyijʉ.
23’Moisés jʉ̃arã masacõ rodori tʉjagʉ, “Ado bajiro bajicʉja yʉ”, yi tʉoĩayijʉ ĩ. “Yʉ ñarãre tigʉ wacʉja yʉ, no bajiro ĩna ñaja”, yi tʉoĩayijʉ.
24Ĩna tʉ ĩ ejaroca, mani yagʉre, Egipto gagʉ ĩ bajeja tiyijʉ, Moisés ñayorʉ. Ito bajija ticõri, ĩre gãme ĩsiyijʉ. Ito yicõri ĩre sĩa ruyuriocõyijʉ Moisésjʉa.
25“Egipto sitajʉ gʉare bucõa ejabʉarocʉ cũyijari Dios, yʉre yi masirãji yʉ ñarã”, yi tʉoĩabojayijʉ Moisés. Ito bajiro ĩ tʉoĩabojarocati, ĩre bajiro meje tʉoĩayijarã ĩna.
26Gaje rʉmʉ mʉcana mani ñarãre ti quenogʉ̃ wayijʉ Moisés. Ito ejacõri ĩna comasiti ĩna gãmeri jaroca ejayijʉ ĩ. Ĩnare oca queno ãmoyijʉ ĩ. Ito bajiri ado bajiro ĩnare bʉsibojayijʉ ĩ maji: “Adojʉa tʉoya. ¿No yija comasi ñabojarãti gãmeri jati mʉa?” yiyijʉ Moisés ĩnare.
27Sĩgʉ̃ ĩ babare jagʉ, ito bajiro Moisés ĩ bʉsija tʉocõri, junisinigʉ̃ Moisésre tucõayijʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?
28¿Ñamica mʉ Egipto gagʉre mʉ sĩado bajiro yʉre sĩarocʉ yati mʉ?” yiyijʉ ĩ Moisésre.
29Iti tʉo ʉcacõri, güigʉ rudi wayijʉ Moisés. “Yʉ sĩare gaye Egipto gãnare gotirã yirãji”, yi tʉoĩayijʉ Moisés. Ito bajiri Madián wame cʉtiri sitajʉ rudi wayijʉ ĩ, gaje masa ya sitajʉ. Itojʉ manojo bʉjacõri jʉ̃arã rĩa cʉtiyijʉ ĩ.
30’Jʉ̃arã masacõ rodori bero, co rʉmʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Sinaí wame cʉtiricʉ gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ, yucʉ manojʉ wa ucugʉ wayijʉ Moisés. Ito yija ĩ tʉ rujatutu jea ʉ̃jʉ rʉ̃gõri tutu robo bajiro wato Dios ñaro gagʉ ángel goayijʉ ĩre.
31Itire ticõri ʉcayijʉ Moisés. Queno tisarocʉ ito tʉ ĩ waroca Dios oca ruyuyijʉ:
32“Yʉ ña Dios. Mʉ ñicʉsabatia Abraham, Isaac, Jacob cʉni yʉre rʉ̃cʉbʉocã”, yiyijʉ Dios Moisésre. Iti oca tʉocõri güigʉ nʉrʉoyijʉ Moisés. Ito bajiri iti tuture ti queotu ãmobisijʉ ĩ.
33Ito yija mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Dios: “Ado jacajʉti ña yʉ. Mʉ tʉti ña yʉ. Ito bajiri mʉ ya gʉboco ruacõña mʉ. Ito bajiro yicõri yʉre rʉ̃cʉbʉogʉ yigʉja mʉ.
34Yʉ ya masa Egiptojʉ quenabeto ĩna tõbʉjaja ticʉ yʉ. Ito yicõri ĩna awasãja tʉocʉ yʉ. Ito bajiri Egipto gãnare ĩna camotaditoni ĩnare ejabʉagʉ wadibʉ yʉ. Wasa Egiptojʉ, yʉ mʉre tʉdi wa rotia yʉ”, yiñi Dios Moisésre gotigʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre.
35’Ĩ Moisésti ñami, mani ñicʉsabatia ĩna tʉo ãmobitirʉ. “¿Ñimʉ gʉa ʉjʉ ñarocʉre cũcati mʉre?” yiyijarã mani ñicʉsabatia Moisésre. Ito bajibojarocati Dioti ĩre jʉdacõañi ĩna masa tʉjʉ ĩna ʉjʉ robo bajiro ñarocʉre. Mani ñicʉsabatia Egiptojʉre ĩna budigotoni ejabʉarocʉre cũñi Dios Moisésre. Ángelna sʉoriti ito bajiro gotiyijʉ Dios Moisésre, rujatutujʉna ĩre goaĩocõri.
36Moisésti mani ñicʉsabatia ñayoanare Egipto sitajʉ ĩnare ũmatã wayijʉ ĩ. Egiptojʉ tiyamani yi ĩoyijʉ Moisés, ito yicõri riaca jajosa Ide Sũarise wame cʉtirisa tʉnimajʉ cʉni ĩoyijʉ ĩ. Ito bajiri yucʉ manojʉ ñagʉ̃ cʉni, jʉ̃arã masacõ rodori ñagʉ̃ tiyamani ĩoyijʉ Moisés.
37Moisésti ñami mani ñicʉsabatia ñayoanare gotirʉ: “Mani Jacʉ Dios yʉre ĩ cõado bajiroti, gãji ĩ oca gotirocʉre cõagʉ̃ yiguĩji. Dios ĩ cõarocʉ mani comasiti ñagʉ̃ yiguĩji. Yiro bajiroti cʉdiba mʉa ĩre”, yiyijʉ Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare.
38Ĩ Moisésti mani ñarã rãca gʉ̃tagʉ̃ jʉdojʉ Sinaí wame cʉtiricʉ jʉdojʉ minijuañi yucʉ manojʉ. Ito yija ĩ sĩgʉ̃ti gʉ̃tagʉ̃jʉ mʉja wayijʉ. Itojʉ ĩ mʉja ejaroca Dios ñaro gagʉ, ángel ĩre bʉsiyijʉ. Ito yicõri Moisés mani ñicʉsabatia ñayoanare oca jedibitirotire gotiyijʉ. Ito bajiri ĩ gotiado bajiroti ejayija manire cʉni.
39’Mani ñicʉsabatia ñayoana, Moisésre ñaro bajiroti cʉdibitiyoñi. Ĩre tujamena Egiptojʉ tʉdi wa ãmoyijarã ĩna.
40Ito yicõri Moisés gʉ̃tagʉ̃ joejʉ ĩ ñaroca riti, ĩ rĩjorʉ Aarón wame cʉtigʉre ado bajiro gotiyijarã ĩna: “¿Nojʉ ñati mʉ ocabaji? Egipto sitajʉ gʉa ñaroca gʉare bubojacacʉre mʉ ocabajire masibea gʉa ĩja. Ito bajiri gʉare gʉa ʉjʉ ñaroti, gʉa rʉ̃cʉbʉoroti gʉare meni ĩsiña. Iti gʉa rʉcoja, gʉa wa ãmoro riojo ĩo waroja iti”, yiyijarã ĩna Aarón ñayorʉre.
41Ito yija wecʉ macʉacã robo bajigʉ meni rujeoyijarã ĩna. Ito yicõri waibʉcʉrã sĩa ĩsiyijarã ĩna, ĩna meni rujeorʉre yiari. Ito yicõri basa meni jeobʉayijarã ĩna, ĩna menirʉ wecʉ macʉ bajigʉre rʉ̃cʉbʉorã.
42Ito bajiro ĩna yija ticõri, ĩnare jidicãcõyijʉ Dios. Ĩna ãmoro robo ĩna yi ãmojare ĩnare camotabisijʉ Dios. Ito bajiri ñocõa, ũmacañi, ñami gagʉre cʉni rʉ̃cʉbʉoyijarã ĩna. Diore goti ĩsiri masʉ Amós ñayorʉ ĩ ucare ado bajiro gotia: Israel sita gãna tʉoya mʉa. Mʉa waibʉcʉrã, mʉa sĩare yʉre rʉ̃cʉbʉorã meje sĩacʉ mʉa, jʉ̃arã masacõ rodori yucʉ manojʉ mʉa ñare.
43Yʉre rʉ̃cʉbʉomenati mʉa ya ãmonati mʉa meni rujeorʉreti rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. Jaibiti wiacã menicõri, iti wi totijʉ Moloc wame cʉtigʉ sãcõri gajasoticʉ mʉa. Ito yicõri ñocõa robo bajigʉ mʉa meni rujeorʉre, Refán wame cʉtigʉre rʉ̃cʉbʉocʉ mʉa. “Ãna ñama mani rʉ̃cʉbʉorã ito yicõri mani ʉjarã”, yibojacʉ mʉa. “Ito bajiri Babilonia sõjʉajʉ mʉare cõagʉ̃ ya yʉ”, yiyijʉ Dios ĩnare. Ado bajiro bajiatoja iti, Dios ĩ yirere ucañi Amós ñayorʉ, yiyijʉ Esteban ʉjarãre gotigʉ.
44Mʉcana tʉdi bʉsi remoyijʉ Esteban ʉjarãre: —Mani ñicʉsabatia yucʉ manojʉ ĩna waja Dios ya wire menirotire saya webʉtirise ãmi wayijarã ĩna. Iti wijʉ Dios ĩ rotirise ucaraga gʉ̃tagãri seoyijarã ĩna. Moisésna sʉoriti wiri rujeayijʉ iti. Moisés ĩ cãirojʉ Dios ĩ gotiado bajiroti, iti wire moa rujeoyijarã ĩna. No ĩna warojʉ iti wire ãmi wayijarã ĩna.

Read Hechos 7Hechos 7
Compare Hechos 7:15-44Hechos 7:15-44