Text copied!
CopyCompare
Deus Itaumbyry - Atos - Atos 13

Atos 13:16-50

Help us?
Click on verse(s) to share them!
16Aituo myani Paulo saudyly, tâmarygue MYK alelâ itomoem aidyly. Tytamuneba ituomo myani aguely adaguly: — Judeu domodo, âmaemo judeu keba modo taunlo Deus xyreni modo warâ ydataungâ.
17Iweâpa myakâwândy Deus israelita domodo induakely. Deus tâinwânsemo myakâwândy. Egitodâ tataymo, agui tâisemo myakâwândy. Koendâ mykâinane Deus eagâmo awyly. Ton-honruguelâ myakâwândy akaemo nhetyly târâ âsenagazedomodâpa.
18Quarenta anos ara, inakai modo Deus izepa ato kulâ mykâinane anhekylymo. Nepyramo nipyra olâ myakâwândy Deus.
19Sete lelâ tygueto modo, Canaã eynynâ tâjikeimbe myakâwândy. Deus olâ myakâwândy tainhehonzemo, kydamudo mârâ âji sodoem itomoem. “Kydamudo” uguely, judeu domodo idamudo.
20Quatrocentos e cinquenta anos lelâ takaze myakâwândy kydamudo Egitodâ. Ilâpygueduo myakâwândy Canaãram odopâdylymo. Mârâpygueduo juizes myakâwândy Deus iwymârymoem nhekyly. Kurâdo tâense, âdydo imeom taunâkeze warâ mykâinane akaemo juiz domodo. Pymâ ton-honreim kuru “rei” kelygue tâzekeingue tywymâguepamo myakâwândy — kely.
21Aituo myani Paulo agueondyly: — Samuel juizem awyly ume myakâwândy kurâdo aguely: “Pymâ tynrenseim, ton-honreim kuru warâ xina tywymâryem ize ato, ‘rei’ keho, âkelo anary modo iwymâry ara” kewândymomy. Awylygue myakâwândy Deus saguhoem kuru Saul induakely, kydamudo iwymâryem. Uguondo Quis imery myakâwândy mâkâ, kydamu Benjamim iepadyby ewy. Quarenta anos myakâwândy Saul kydamudo iwymâryem awyly.
22Deus itanru nhakaduo myakâwândy Saul pymâemba âieholy Deusram. Davi myakâwândy Deus induakely ejipyanoem. Warâ myakâwândy Deus aguely Davi wâgâ: “Koendâ tutuze urâ awâkâ Davi, Jessé imery kâinwyneguyly. Auguehobyry ara lelâ ise aidyly” kewândymy Deus.
23— Iweâpalâ myakâwândy Deus, Jesus wâgâ aguely: “Davi iweom ewy igonose urâ, judeu domodo emakeze” kely. Jesuslâ myani Deus “Igonose urâ” keho.
24Jesus kurâdo Deus itaumbyrygue nhenomedâdylymo iraynâ, João Batista judeu domodoram adâkezelâ myani: “Âjityendaungâ inakanhe amitomobyry wâgâ. Deus izepa ato aiedyly imowâdaungâ. Batiza âiehowâdaungâ, inakanhe amitomobyry imoimbyryem mawylymo mâenehon-homoem” kewânmy.
25“Imakerinmo igonose urâ” Deus kehobyry keba olâ myani mâkâ João Batista. Deus, “Aiekâ” kehobyry tienwanikely ume myani João aguely: “Deus Ingonotybyka urâ, inanajimo? Mâkâ mâinwânwânkylymo mâkeba urâ. Urâ pygueduo ise mâkâ âewyly. Ton-honreim mâkâ, iemyenro keba. Mâkâ ise yakadâ kuru ton-honreim. Âdy mâkeba urâ. Ihuru etary ekâjiguerin-enlâ witoem nudupa lâgâlâ, ihuru kâingokehoem” kewânmy João — kely myani Paulo.
26Aituo myani Paulo agueondyly: — Ypemugudo, Abraão iweom, âmaemo, judeu keba modo Deus xyrentaynrim modo warâ ydataungâ. Âdara kydâsemaguely awyly wâgâ kiuntudyze Deus.
27Nutuba lelâlâ myani akaemo Jerusalém donro modo, iwymârymo warâ, Jesus kâmakerin-em igonotyby awyly. Tâzekobyzegueho oday tydasemo myani, Deus itaumbyry wâgâ aguewâni modo Deus Ingonokyly Messias wâgâ inwenibymo. Nutubamo olâ myani, Jesuslâ Messias awyly. Jesus xyâhoem tâkazemo myani. “Warâ ise amidylymo” Deus kehobyry ara kehoem myani akaemo aidyly.
28Xyâhoem Pilatosram nhekadylymo, âdy wâgâ xyâho pebalâ.
29Awârâ aidyly iraynâ, Deus itaumbyry egatuwâni modo adâkezelâ myakâwâm Jesus wâgâ. “Warâ ise Messias aidyly” kely iweniwânmomy. Saguhoem inwenihomobyry ara kehoem myani aidyly. Kruz wâgâ igueduo eguepybyry tuhu imâsedo tâtagueim odaji nhetadâdylymo.
30— Deus olâ kurâem tyetonze.
31Kurâem tâitombygueduo Jesus tâepanâgueze tyampyguenibyry modoram. Iguely iraynâ tâtâzemo myani eagâ, Galiléia donropyryem Jerusalémram nhenomedâdyly ume. Kurâem tâitombygueduo iweâpa myani Jesus akaemo modo agâ awyly. Enipyry modo, judeu domodoram kurâem itondybyem awyly wâgâ adâkezemo myani — kely myani Paulo.
32Paulo myani eyanmo agueondyly: — Unâ iwâkuru Jesus wâgâ agueim âyanmo egatuze lâpylâ tarâ xina awyly.
33Iweâpa Deus kydamudoram “Warâ ise aidyly” kehobyrylâ xirâ iwerâ aini. Jesus kurâem tyetonze myani. Saguhoenlâ myakâwândy iwenibyem awyly Messias wâgâ Salmosdâ: “Ymery âmâ; unwâm urâ warâ; kurâdoram ymery mawyly kâenehonly warâ” kewândymy Deus, Jesus wâgâ.
34— “Kâingonotyby igueduo, kurâem ietonze urâ, eguepybyry niwânzepa itoem” kewândymy Deus. “ ‘Koendâ ise urâ agâ’ uguely akâwândy Daviram. Davi agâ koendâ watobyry ara ise agâmo koendâ wawyly. Xirâ auguehobyry ara aiese urâ” kewândymy Deus.
35— Warâ lâpylâ myakâwândy Davi iwenibyem awyly, Deus aguehobyry Messias eguepybyry wâgâ: “Imarybyry, toenzepa âinwânnipyry eguepybyry mâinwânzeânehomba ise âmâ” kewândymy Davi Deusram — kely myani Paulo.
36Aituo myani agueondyly: — Tywâgâpa Davi aguely awyly, tutuze kurâ, arâ aguehobyry wâgâ. Deus tâinwânse, koendâ kydamudo iwymâryem awyly warâ mykâinane. Iguewâm olâmy. Idamudo eguepybyry etadâdobyry odajilâ myakâwândy eguepybyry âzetadâoly. Târâlâ myakâwândy eguepybyry iwânzely.
37Jesus eguepybyry olâ myani niwânzepa. Deus myani kurâem tyetonze — kely.
38Warâ tâkeze myani Paulo: — Ypemugudo, mâuntudyzemo urâ, Jesus kieinwântuo lelâ inakanhe aguitobyry Deus nhygakely awyly. Jesus wâgâlâ iwerâ xina âyanmo aguely.
39Jesus mâinwântuomo lelâ inakanhe amitomobyry âdygakeoly. Inanajimo olâ inakanhe amitomobyry âdygakeoybyem, Moisés inweniby ara amidylymogue kulâ. Arâpa olâ. Jesus mâinwântuomo lelâ âdygakeoly.
40Saguhoem Deus wâgâ aguewâni modo, “Deus Ingonokyly eynynâbaom modo âsenagazeze” tâkezemo myakâwândy. Eynynâ itaungâ, mâsenagazebyra mitomoem. Warâ myakâwândy Deus aguehobyry Habacuque inwenily:
41“ ‘Auguely mâinwântaymba âmaemo. Âwankuem yedâmo lelâ. Âpaunzedaungâ, âseanedaungâ warâ! Âdyoze âmaemo, ytaumbyry mâindadyseba mawylymogue. Iwerâ agânhekyly ise mâuntulymoemba kuru, tâwâlâ wâne koendâ âyanmo egatuly’ kewândymy Deus” — kely myani Paulo.
42Adâkebygueduolâ myani Paulo, Barnabé warâ egaselymo mârâ âtâ tâdâtâdyguyho odayba. Idâdaymo myani tonlo modo eyanmo aguely: — Imâem tindadyse xina Jesus wâgâ. Tâzekobyzegueho oday âetondaungâne, xinaram agueonse — kelymo myani.
43Idâdaymo toenzepa judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ tyampyguezemo myani. Judeu keba, judeu nheinwânkyly einwânni modo eagâmo tâtâzemo lâpylâ myani. Paulo, Barnabé warâ eyanmo aguely myani: — Kagâ koendâ tawyly Deus nimowâbyra. Einwânsezedaungâ lakuru awylygue anhekyly modo âmaemoenlâ awyly — kelymo.
44Tâzekobyzegueho saintuo myani toenzepa tonlo modo âtâdyguyondylymo, Paulo, Barnabé warâ Pymâ Jesus wâgâ aguely idase.
45Toenzepa aguelymo idataynrim modo tientuomo myani judeu domodo iwymârydo iewiâpadylymo Paulo, Barnabé warâ agâ. Tâsewânilygue kulâ myani akaemo pymâ domodo, Paulo, Barnabé warâ aguely nhakaladâdylymo: — Inokudylymo kulâ asaemo azagâ uguondo modo — kelymo.
46Akaemo pymâ modo nytabyra olâ myani Paulo, Barnabé warâ. Tâegane kehoem aguelymo lelâ: — Judeu âmaemo. Awylygue âyanmo xina saguhoem kuru unâ Jesus wâgâ aguely. Xina agueho mâinwândyseba olâ âmaemo. Jesus mâinwântuomo lelâ mâsemaguelymo kely mâinwântaymba âmaemo. Awylygue xina omolymo. Judeu keba modoram ise xina Jesus xunâry nhegatuly iwerâ.
47Iweâpa Deus aguewânmy: “Judeu keba modoram ytaumbyry egaturin-em âduakelymo. Esagon-ho kytâho nhesagon-ho ara ise ywâgâ mâuntuen-honlymo, yam idâhomoem. Tâinkâ lelâba ise âdara tâdâsemaguely awyly wâgâ amyguelymo” kewândymy Deus. — Awylygue ise judeu keba modoram xina Jesus wâgâ aguely — kely myani Paulo judeu domodoram.
48Judeu keba modo awârâ tindatuo, toenzepa kehoem myani iomazelymo. — Koendonro mâkâ Pymâ Jesus xunâry — kelymo myani. Idânârâ Deus induakeyby modo myani Jesus tâinwânsemo, aunloenlâ eagâ tâitomoem.
49Aituo myani akaemo Jesus einwânni modo Jesus wâgâ adâkely nimopamo. Tâinkâ lelâba myani xunârybyry nhegatulymo.
50Agui olâ myani judeu domodo Paulo, Barnabé warâ tyewiâpanâzemo. Tonlo pymâ modo, pekodo modo âdypeom modo warâ eagâmo iewiâpadylymo myani. Jesus neinwâmpyra myani akaemo pekodo modo; Moisés inweniby ara lelâ aidylymo. Idânârâ pymâ domodo agâ myani judeu domodo, Paulo, Barnabé warâ nhunâguedylymo, akaemo târâpa ejikehomoem.

Read Atos 13Atos 13
Compare Atos 13:16-50Atos 13:16-50