Text copied!
CopyCompare
IRUHIN ANANIN BARAEN - Aposel - Aposel 2

Aposel 2:5-41

Help us?
Click on verse(s) to share them!
5Enesh Juda douk apa shenek lotu um Iruhin aria shanak shape ihigos-morim nahobigos agundok atap iri douk shanaki shape Jerusalem abudok nyutob.
6Douk shemnek enyudok guha aria sabaishi shanaki shantorum shape. Shanaki shantorum shape aria shakitak yowiyokuk um eshesh atin atin shemnek eshudok shagipesh Jisas iri sheneyagwreh Iruhin ananin baraen eshesh ihirub warub esheshin kupainyi baraen.
7Adur shakitak yowiyokuk shorshor shape aria shakri, “Eshudok arpesh sheneyagwreh namudok iri, eshesh ihishmorim douk shanaki agudok shokugi nahobig Galili iri atish.
8Aria namudok mumam um apak ihishmorim memnekesh sheneyagwreh apakin sisigin ganiganigin baraen um?
9Apak ihishmorim, anap douk manaki agudok shokugi nahobig Partia, Midia aria Elam. Anap manaki abudok debeibi amnab Mesopotemia. Anap manaki agudok shokugi nahobig Judia, Kapadosia, Pontus aria Esia.
10Anap manaki abudok amnab Frigia aria Pamfilia. Anap manaki agudok nahobig Isip. Anap manaki warub bape abudok debeibi amnab Libia hurukatin um debeiburi wabur Sairini iri. Aria anap douk shopunek manaki Rom.
11Anap Juda aria anap kupairubi warub douk magipesh eshesh Juda esheshih aih um shenek lotu um Iruhin iri. Anap manaki agudok nahobig Arebia. Aria anap douk manaki enyudok unai Krit. Aria apak ihishmorim douk memnekesh sheneyagwreh apakin kupainyi baraen um yopinyi mour douk Iruhin neneken iri.”
12Eshesh ihishmorim shakitak yowiyokuk aria shorshor shapeum enyudok mugu iganigadae nyatograri. Aria shape shanasorim shakri, “Enyudok mugu iganigadae nyatograri douk adur maresh?”
13Aria enesh shanumogesh aria shakri, “Eshudok arpesh douk shawok sabaini namuni wain ba shagugak aria douk shape sheneyagwreh namudok.”
14Douk eshesh sheneyagwreh namudok aria Pita nani amudok amam 11-poreim aposel hakitak heyotu. Heyotu aria Pita neyagwreh debeg atin nakripesh baraen eshudok sabaishi arpesh nakri, “Ipak Juda pani ipak ihipmorim douk panaki pape Jerusalem iri, ipak gamo pumnek eik aria ta ikripep baugenyum baraen um enyudok mugu iganigadae nyatogur patrin iri.
15Douk watak 9 kilok ruhur wata reir aria eshudok arpesh douk madae shuwok abar shugugak kabi douk ipak pakri um uwe, uwok.
16Enyudok mugu douk nyatogur nyagipesh enen baraen seiwok profet Joel nenyemaguk iri nyakrium. Baraen enyudok.
17Iruhin nakri, ‘Ahudok hugiguk iri nyumneh hutogurum, eik douk ta inek enyudok mugu. Ta ikeshi eikin Mishin nyubuhi nyuwish ihishmorim arpesh. Aria ipakim nugamim aria nugariyu ta shukripesh eikin baraen kabi amam profet hakripeshen um. Ipakim weroroimi armam ta hutik eshudok kabi habo yomnis hatrish iri um. Aria ipakim ruwehemi ta hishuh hubo yomnis.
18Ehudok nyumneh armam armago shenekume mour iri, eik ta ishopoki eikin Mishin nyubuhi nyuwishesh. Nyuwishesh aria ta shukripesh eikin baraen kabi amam profet hakripeshen um.
19Ta inek enenyenen eik atuwe yeneken iri mour nyutogur iruhw utag aria ta ineken nyutogur agundok atap shopunek. Owishibor nyih aria debeigusi nyugus ta shutogur.
20Nyumnahin aun ta inekan nutogur arukwutigunin. Wabin ta inekan nutogur kabi owishiborini um. Eshudok shutogur shunakuk aria ahudok Debeini ananih debeihi nyumnah ta hugikuk hutogur. Hutogur aria ihishmorim arpesh ta shutik agundok anan adur dodogowin atun aria natrugun abom um.
21Aria eshudok arpesh douk shape shahwar Debeini um nuraesh iri, anan ta nuraesh shutanamori shupe wosik abom.’”
22Pita apa neyagwreh aria nakripesh nakri, “Ipak Israel, ipak pumnek enyudok eikin baraen. Anudok Jisas nanaki wabur Nasaret iri, Iruhin douk nenekan dodogowin aria nenek enenyenen anan Iruhin atun neneken iri mour. Nenekan agundok aria ipak douk patrin padukemen. Anan douk nenek enyudok um ipak pudukemesh pukri Jisas anan douk Iruhin meyoh neshopokan nanaki iri.
23Nubokuhi Iruhin douk nekep anudok arman ipakis wis aria poko henek yoweishi inahos iri armam henek nyiluman rowog kruse aria pan nagok. Iruhin douk nekepan penekesh-uman namudok kabi seiwok anan kanak urkum moromen aria nadukemesh um ta nuneken um.
24Douk pan nagok aria Iruhin nonohur nakitak nape. Madae nukutunukuk nupemoguk arudok eriger douk shagok iri shemnekor iri uwe, uwok. Um maresh? Gok douk madae dodogowinyi um nyuweshiguk anudok arman uwe, uwok.
25Seiwok king Devit douk nakriyuk enyudok baraen um Jisas. Nakri, ‘Eik yatik Debeini nani eik nape hurukatin ihih nyumneh. Neyotu nagime agundok hurukatin aria ta mare inogugur ikri inehikesh um enesh eshudok eneshenesh, uwok.
26Namudok aria eikihw apahw adur hwor wosik aria yanadudareh yeyagwreh yopunyi atin baraen. Eik yape yatrugun um Iruhin aria adur yadukemesh um anan ta nutaurume.
27Um maresh? Nyak ta mare nyukutukuk eikin mishin nyupeik abrudok wabur douk yoweishi shagok shanak-aburi, uwok. Ta mare nyukutukuk anudok nyakin yopuyopuni nuganin nagok aria adur nutarukuk uwe, uwok.
28Ahudok yah um adur shupe ihih nyumneh um douk nyeyabigesh. Nyak ta nyuni eik upe huruk aria ta nyuni eik unadudareh uriguk.’”
29Pita apa neyagwreh nakripesh nakri, “Eikish ashukenyish washish, eik yadukemesh aria yakri ikripepum adur pudukem apakini baben Devit. Anan douk seiwok nagok sharuman. Sharuman aria ananihw wonugwehw douk hwor agundok apak mape um arigaha douk.
30Anudok Devit anan douk anan profet. Namudok aria nadukem enyudok Iruhin ananin baraen, douk nakri um iruhw nakri adur atinyum ta nunek anan Devit ananin barhonin nutogur king kabi anan Devit um.
31Seiwok Devit nadukemesh um enyudok Iruhin nakri um ta nuneken iri. Aria douk nakriyuk enyudok baraen um Krais ta wata nukitaki wonugwehw um. Nakri, ‘Ta nugok aria ta mare adur nupeik agundok shagok iri shanak shapeum, uwok. Ananihw yegenyihw ta mare hwutar.’
32Anudok Jisas nagok um, Iruhin douk nonohur nakitak nape. Apak ihishmorim douk matrun aria makri adur.
33Nonohuri agundok nagok um aria naran nato iruhw heven nakih nyeigur nyato iruhw nape agundok yopunyi rogur ehah um Iruhin. Aria Iruhin nakon ananin Mishin kabi seiwok nakri adurin atinyi baraen um ta nukonen um. Aria enyudok douk ipak patrin aria pemneken iri, enyudok douk nekepari ananin Mishin nyabuhi nyawishap.
34Devit douk madae nuto um iruhw heven uwe, uwok. Aria seiwok anan douk nakriyuk enyudok baraen, nakri, ‘Debeini nakrip eikin Debeini nakri, “Nyak nyupe agundok yopunyi rogur ehah
35arigaha itaurumen ibo nyakish horim shubuhuk.” ’
36Namudok aria ipak ihishmorim Israel ta gamo pudukemesh um anudok Jisas douk pan penek nyil-uman rowog kruse iri. Iruhin douk nenekan natogur debeini iri Krais, douk anan Iruhin nagraehan aria neshopokan nanakumori nurao arpesh iri.”
37Douk eshudok armam armago shemnek enyudok Pita nakripeshen iri baraen aria adur nyabadig esheshiruh aparuh numun. Aria sharig Pita nani amudok anam aposel shakri, “Apakim warhim, aria apak douk ta munek maresh?”
38Aria Pita nakripesh nakri, “Ipak ihishmorim pukeshuguk agabus yoweishi inahos aria putanam pukon aparuh Iruhin. Punekesh namudok aria punek baptaisum Jisas Krais ananin nyeigur. Namudok aria ipakish penekesh iri yowesh inahos, Iruhin ta mare wata nusuhwesh nupe, uwok. Ta nukwreyeshukuk. Namudok aria ta nukep meyoh ananin Mishin.
39Seiwok Iruhin douk nakri enen adurin atinyi baraen um ta nukep ananin Mishin. Nuko ipak puni ipakish batowish aria ihishmorim arpesh douk shape rougun-irub warub iri. Eshudok douk Iruhin apakin Debeini nahwaresh um shunakumori anan iri.”
40Aria Pita nakripesh sabainyi kupainyi baraen shopunek. Dodogowin atun nakripesh nakri, “Ipak ta gamo punodukemesh um mare purao arudok debeiri eriger douk shenek yoweishi inahos iri arpesh kweipon ta shemnegor iri.”
41Sabaishi arpesh douk shemnek Pita ananin baraen shasuhwen shakri adurin aria shenek baptais. Ahudok nyumnah douk adur sabaishi 3,000 armam armago douk Iruhin neshuhur shawish um eshesh shagipesh Jisas iri.

Read Aposel 2Aposel 2
Compare Aposel 2:5-41Aposel 2:5-41